Naujienos

TYRIMO TIKSLAS

Tyrimo tikslas 

Įvertini sėdimo darbo asmenų sveikatą, savijautą, gyvensenos įpročius, motyvaciją didinti fizinį aktyvumą ir to motyvus bei sveikatos stiprinimo programų priemonių poreikius.

TYRIMO UŽDAVINIAI

Tyrimo uždaviniai

1. Įvertinti sėdimo darbo asmenų sveikatą ir savijautą.
2. Įvertinti sėdimo darbo asmenų gyvensenos įpročius.
3. Įvertinti sėdimo darbo asmenų norą didinti savo fizinį aktyvumą ir to motyvus.
4. Įvertinti kuriamos sveikatos stiprinimo programos priemonių tinkamumą sėdimo darbo asmenims

TYRIMO DALYVIAI

Tyrimo dalyviai

Tyrime dalyvavo 414 asmenų dirbančių sėdimą darbą švietimo įstaigose Vilniuje ir Klaipėdoje. Viso dalyvavo sėdimo darbo darbuotojai iš 14 organizacijų ar jų padalinių. Tyrimo dalyvių amžius svyruoja nuo 22 iki 69 metų (M = 42,90, SD = 10,86). Didžiąją dalį respondentų sudarė moterys (n = 379, 91,5 %), vyrų (n = 35, 8,5 %).

Visi tyrimo dalyviai pažymėjo, kad dirba sėdimą darbą ne trumpiau nei 5 valandos per dieną. Didžiosios dalies tyrimo dalyvių darbas su fiziniu aktyvumu yra visiškai nesusijęs (45,4 %) arba nesusijęs (21,3 %). 23,2 % šiek tiek susijęs, 5,3 % susijęs, 4,8 % labai susijęs.

TYRIMO INSTRUMENTAI

Tyrimo instrumentai

Visiems tyrimo dalyviams buvo pateikta tyrėjų sudaryta anketa. Visi tyrime naudoti testai yra laisvai prieinami ir gali būti naudojami tyrimo tikslais be autorių leidimo. Šie testai pasižymi geromis psichometrinėmis charakteristikomis, kurias patvirtina užsienio ir Lietuvos tyrėjų tyrimai.

Savijauta įvertinta PSO (5) geros savijauto rodikliu (angl. WHO (Five) Well-Being Index, WHO Collaborating Center for Mental Health, 1999). Instrumentą sudaro 5 teiginiai vertinami penkių balų skalėje nuo 0 ,,niekada” iki 5 ,,visą laiką”. Gauti balai susumuojami ir padauginami iš 4, didesnis įvertis (nuo 0 iki 100 balų) atspindi aukštesnę gerovę, asmenys surinkę mažiau nei 50 balų galimai patiria psichikos sveikatos sunkumų susijusių su nuotaika, žemesnis nei 28 balų įvertis galimai susijęs su patiriama depresija - reikalingas tikslus įvertinimas.

Gyvensenos įpročiai įvertinti tyrėjų sudaryta anketa, kurią sudarant remtasi ,,Sveikatos stiprinimo poreikių įmonėje vertinimas. Rekomendacijos” (Higienos institutas, 2013). Klausimai apima subjektyvų sveikatos vertinimą, rūpinimąsi ja laikantis sveikos gyvensenos principų, fizinį aktyvumą (bendras, intensyvaus ir vidutinio intensyvumo judėjimas minutėmis per pastarąją savaitę, nueinamų žingsnių per dieną skaičius), tam tikrus fizinio aktyvumo įpročius darbe (pertraukų ir fizinių bei akių pratimų darymas), mitybos, miego trukmės, alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročius. Taip pat klausta apie ūgį ir svorį siekiant paskaičiuoti kūno masės indeksą.

Fizinio aktyvumo motyvai įvertinti Sportavimo motyvų klausimynu (angl. Exercise motivation inventory, EMI, Markland & Hardy, 1993). Sportavimo motyvų teiginiams įvertinti buvo naudojama penkiabalė Likerto skalė (nuo 1 - „visiškai nesutinku” iki 5 - „visiškai sutinku”). Teiginiai suskirstyti į penkias grupes (rekreacijos ir emociniai motyvai, konkurenciniai motyvai, kūno išvaizdos motyvai, fizinių galių lavinimo(si) motyvai ir sveikatos motyvai). Mūsų tyrimo imtyje, remiantis faktorinės analizės rezultatais, išskirtos 4 grupės, nes fizinių galių lavinimo(si) ir sveikatos motyvai sudaro vieną faktorių. Teiginiai suskirstyti į keturias grupes: rekreacijos ir emociniai motyvai, konkurenciniai motyvai, kūno išvaizdos motyvai, fizinių galių lavinimo(si) ir sveikatos motyvai. Taip pat prašyta įvertinti teiginį ,,Ar Jūs norite padidinti savo fizinį aktyvumą?“ 5 balų skalėje (1 – „Visiškai nenoriu“; 2 – „Nenoriu“; 3 – „Šiek tiek noriu“, 4 – „Noriu“, 5 – „Labai noriu“).

Kuriamos sveikatos stiprinimo programos priemonių tinkamumas sėdimo darbo asmenims įvertintas tyrėjų sudaryta anketa, kurioje aprašomi įvairios galimos 7 programos priemonės ir prašoma įvertinti, kiek domintų tokia priemonė nuo ,,visai nedomintų“ iki ,,labai domintų“.

TYRIMO EIGA

Tyrimo eiga

Tyrimas buvo vykdomas nuo 2021 m. balandžio iki 2021 m. spalio pab. (vasarą tyrimas nebuvo vykdomas). Kiekviena iš organizacijų ar jos padalinių tyrime dalyvavo pavasarį arba rudenį. Šio tyrimo strategija yra koreliacinis tyrimas, renkant duomenis pasirinkta netikimybinė patogiosios imties strategija. Tyrimo anketa buvo planima kiekvienos organizacijos vidiniais kanalais, pavyzdžiui, laiškai, naujienlaiškiai. Visi tyrimo dalyviai sutiko dalyvauti tyrime pažymėdami tai tyrimo anketoje. Prieš įgyvendinant visus tyrimus gauti organizacijos vadovų raštiški sutikimai dalyvauti projekte ir tyrimuose. Anketos kreipimesi buvo nurodytas tyrimo tikslas, nauda, vidutinė pildymo trukmė (12-20 min.), informacija apie konfidencialumą, anonimiškumą bei tyrimo vykdytojų el. paštai susisiekimui, jei tyrimo metu tyrimo dalyviams iškiltų neaiškumų.

TYRIMO ANALIZĖ

Tyrimo analizė

Duomenų analizei naudojama SPSS programa. 

REZULTATAI

REZULTATAI: PIRMAS TYRIMO UŽDAVINYS

Pirmu tyrimo uždaviniu siekiama įvertinti sėdimo darbo asmenų sveikatą ir savijautą. Gauta, kad savo sveikatą vidutiniškai vertina apie pusę (52,9 %) tyrimo dalyvių, kaip gerą įvardina daugiau nei ketvirtadalis (34,1 %), 1,4 % - labai bloga, 6,3 % - bloga, 5.3 % - labai gera.

Bendras pastarųjų 2 savaičių savijautos balas svyruoja nuo 4 iki 100 (M = 51,57, SD = 19,34). Remiantis bendromis testo normomis, asmenys surinkę mažiau nei 50 balų galimai patiria psichikos sveikatos sunkumų susijusių su nuotaika, žemesnis nei 28 balų įvertis galimai susijęs su patiriama depresija, tačiau reikalingas tikslus įvertinimas. Remiantis šiuo skirstymu, gauta, kad apie pusę sėdimą darbą dirbančiųjų (52,2 %) pasižymi gera savijauta, daugiau nei ketvirtadalis (34,4 %) patiria emocinių sunkumų, tokių kaip nerimas, depresyvumas ar perdegimo simptomai, o 13,5 % galimai turi nuotaikos sutrikimų, kurių tiksliam nustatymui reikalingas papildomas individualus įvertinimas.

Tyrimo dalyvių klausta, ar jie rūpinasi savo sveikata laikydamiesi sveikos gyvensenos principų. Didžioji dalis atsakė, kad šiek tiek rūpinasi (49,5 %) arba rūpinasi (40,8 %) savo sveikata, maža dalis įvardino nesirūpinantys (4,3 %), visiškai nesirūpinantys (0,2 %), labai rūpinantys (5,1 %). Taip pat tyrimo dalyvių buvo klausiamas jų svoris ir ūgis, pagal tai apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI). Apie pusę tyrimo dalyvių (52,7 %) KMI patenka į normalaus svorio intervalą, 18,4 % pasižymi viršsvoriu, 10,4 % turi 1 laipsnio nutukimą, 8,7 % 2 laipsnio nutukimą, 5,6 % 3 laipsnio nutukimą, o 4,3 % pasižymi per mažu svoriu.

REZULTATAI: ANTRAS TYRIMO UŽDAVINYS

Šiuo tyrimo uždaviniu siekiama įvertinti sėdimo darbo asmenų gyvensenos įpročius. Gyvensenos įpročių vertinimą apima fizinio aktyvumo įpročiai, mityba, miego trukmė, alkoholio vartojimas ir rūkymas. 

Bendras fizinis aktyvumas. Iš tyrimo rezultatų galima matyti, kad apie pusę (50,7 %) tyrimo dalyvių yra fiziškai neaktyvūs (0 arba iki 150 min vidutinio fizinio aktyvumo veiklų per savaitę), 25,4 % užsiima fiziniu aktyvumu, bet ne pakankamai remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis (nuo 150 iki 300 min), o 23,9 % atitinka rekomendacijas užsiima fiziniu aktyvumu apie 300 min ar daugiau. Analizuojant bendras vaikščiojimo tendencijas, galima matyti, kad 21,3 % nueina rekomenduojamą 10,000 žingsnių per dieną ar daugiau, 36,0 % nueina 5,001-10,000, 29,2 % - 1001-5000, o 13,5 % mažiau nei 1000. Tyrimo dalyvių klausta, ar pasikeitė jų fizinio aktyvumo įpročiai per praėjusius 3 mėn. Mažiau nei pusę tyrimo dalyvių (43,7 %) įvardino, kad nepasikeitė, kita dalis pasiskirtė panašiai. 28,5 % fizinis aktyvymas sumažėjo, o 27,8 % fizinis aktyvumas padidėjo.

Fizinis aktyvumo įpročiai darbe. Dirbant sėdimą darbą svarbu nedirbti ilgai nepertraukiamai, turėti reguliarias aktyvias pertraukas. Tyrimo dalyvių klausiama, kaip dažnai dirbama daugiau nei 1 val nepertraukiamai nepakilant iš darbo vietos.  Beveik trys ketvirtadaliai asmenų (72,9 %) taip dirba 5 kartus į savaitę arba beveik visą dieną kasdien dirba be jokių pertraukų. 15, 2 % nepertraukiamai dirba 3-4 kartus per savaitę, o 7,7 % 1-2 kartus per savaitę. Maža dalis asmenų daro pertraukas ir tik 1-2 kartus per mėnesį dirba nepertraukiamai (1,2 %) arba beveik niekada nedirba nepertraukiamai (2,4 %). Pastebėta, kad maža dalis tyrimo dalyvių atlieka pratimus fiziniam nuovargiui, įtampai ar akių nuovargiu sumažinti. Didžioji dalis tyrimo dalyvių rečiau nei 1 kartą per mėnesį arba niekada atlieka pratimus fiziniam nuovargiui ir įtampai (64,0 %) ar akių nuovargiui (79,2 %) sumažinti. Pratimus fiziniam nuovargiui ir įtampai sumažinti 1-2 kartus per mėnesį atlieka 12,6 %, 1-2 kartus per savaitę 11,6 %, 3-4 kartus per savaitę 7,5 %, 5 kartus per savaitę arba visą dieną beveik kasdien tik 3,9 %. . Pratimus akių nuovargiui sumažinti 1-2 kartus per mėnesį atlieka 8,5 %, 1-2 kartus per savaitę 6,8 %, 3-4 kartus per savaitę 3,1 %, 5 kartus per savaitę arba visą dieną beveik kasdien tik 2,4 %.

Mityba. Apie tris ketvirtadalius tyrimo dalyvių (78,3 %) savo mitybą vertina kaip normalią, kuri galėtų būti sveikesnė, 11,1 % kaip nesveiką ir nesubalansuotą, o 10,6 % kaip sveiką ir subalansuotą.

Miego trukmė. Didžioji dauguma tyrimo dalyvių vidutiniškai per parą miega apie 5 val arba mažiau (30,0 %) arba apie 8 val (22,9 %). Tarp 5 – 6 val miega 15,7 %, apie 6 val 15,2 %, apie 7 – 8 val 1,7 %, o 9 val ir daugiau ilsisi 5,3 %.

Alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročiai. Didžioji dalis tyrimo dalyvių visai nerūko (87,7 %), o 6,5 % kasdien arba beveik kasdien, 5,8 % rūko nereguliariai, t.y. rečiau nei vieną kartą į savaitę, Daugiau nei ketvirtadalis respondentų (29,0 %) visai nevartoja alkoholio, didžioji dalis alkoholį vartoja kelis kartus per mėnesį (44,2 %) ar vieną kartą ar keletą kartų per savaitę (26,1 %). Kasdien arba beveik kasdien 0,7 %, kartą per mėnesį ar rečiau 0,0 %.

REZULTATAI: TREČIAS TYRIMO UŽDAVINYS

Trečiu tyrimo uždaviniu siekta įvertinti sėdimo darbo asmenų norą didinti savo fizinį aktyvumą ir to motyvus. 

Didžioji tyrimo dalyvių dalis nori (49,3 %) arba labai nori (27,3 %) padidinti savo fizinį aktyvumą. 20,5 % šiek tiek nori, 2,4 % nenori, o 0,5 % visiškai nenori. Įvertinus fizinio aktyvumo motyvus, gauta, kad asmenis labiausiai motyvuoja fizinių galių lavinimo(si) ir sveikatos motyvai (4,3 vidurkinis balas), kiek mažiau bet tokiu pačiu stiprumu motyvuoja rekreacijos ir emociniai motyvai bei kūno išvaizdos motyvai (po 3,8 vidurkinis balas), mažiausiai – konkurenciniai motyvai (2,3 vidurkinis balas).

REZULTATAI: KETVIRTAS TYRIMO UŽDAVINYS

Ketvirtu tyrimo uždaviniu siekiama įvertinti kuriamos sveikatos stiprinimo programos priemonių tinkamamumą sėdimo darbo asmenims.

Didžioji dauguma tyrimo dalyvių (96,3 %) atsakė, kad norėtų dalyvauti ,,Sveikatos stiprinimo programoje sėdimą darbą dirbantiems asmenims“ ir jos aprašytose galimose priemonėse, maža dalis tokioje programoje nenorėtų dalyvauti (3,7 %).

Tyrimo dalyviai įvertino, kiek juos domintų 7 programos priemonės nuo visai nedomintų iki labai domintų. Galutnis domėjimosi priemone balas svyruoja nuo 1 iki 4, kur 1 – visai nedomintų, o 4 – labai domintų.

Gauta, kad labiausiai tyrimo dalyvius domintų ,,įvairios trukmės, intensyvumo ir pobūdžio treniruočių ciklai Youtube platformoje, kurie sudaryti lavinti skirtingas sveikatai svarbias kūno fizines ypatybes“ (3,6 balo, 69,8 % - labai domintų, 23,4 % - domintų, 4,3 % - šiek tiek domintų, 2,4 % - nedomintų) ir ,,individualus kineziterapeuto / sporto trenerio įvertinimas ir konsultacija taisyklingo pratimų atlikimo ar fizinio aktyvumo integracijos klausimais“ (3,6 balo, 72,9 % - labai domintų, 18,6 % - domintų, 4,8 % - šiek tiek domintų, 3,6 % - nedomintų).

Taip pat pastebima, kad kitos trys siūlomos priemonės susilaukia kiek mažesnio, bet irgi aukšto susidomėjimo, ,,Paskaitos apie psichikos sveikatą ir jos stiprinimą (gyvai darbovietėje arba elektroniniu formatu)“ (3,3 balo, 55,6 % - labai domintų, 29,0 % - domintų, 4,8 % - šiek tiek domintų, 10,6 % - nedomintų), ,,paskaitos apie fizinį aktyvumą (gyvai darbovietėje arba elektroniniu formatu)“ (3,2 balo, 51,2 % - labai domintų, 28,2 % - domintų, 8,9 % - šiek tiek domintų, 11,6 % - nedomintų) ir ,,individualus pokalbis su psichologu apie gyvensenos įpročius ir motyvacija keisti ar išlaikyti su sveikata susijusį elgesį“ (3,0 balo, 46,1 % - labai domintų, 20,0 % - domintų, 23,7 % - šiek tiek domintų, 10,1 % - nedomintų).

Palyginus su kitomis kuriamos programos priemonėmis, dvi buvo mažiausiai dominančios. ,,Ėjimo į darbą pėsčiomis (arba važiavimo į darbą dviračiu) akcijos darbovietėje“ (2,7 balo, 36,7 % - labai domintų, 18,4 % - domintų, 25,1 % - šiek tiek domintų, 19,8 % - nedomintų) ir ,,Informaciniai lankstinukai / plakatai apie fizinio aktyvumo naudą, judėjimo ir psichikos sveikatos ryšį ir pan“ (2,5 balo, 19,8 % - labai domintų, 31,9 % - domintų, 29,0 % - šiek tiek domintų, 19,3 % - nedomintų).

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Išvados ir rekomendacijos

1. Apie pusę sėdimą darbą dirbančiųjų pasižymi gera savijauta, kita pusė patiria emocinių sunkumų ar sutrikimų.
2. Apie pusė tyrimo dalyvių yra fiziškai neaktyvus, tik ketvirtadakis atitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas. Gauta, kad apie tris ketvirtadalius asmenų, kasdien dirba nepertraukiamai ir nedaro aktyvių pertraukėlių atlikti pratimus fizinei ir emocinei įtampai ar akių nuovargiui sumažinti.
3. Apie tris ketvirtadalius tyrimo dalyvių savo mitybą vertina kaip normalią, kuri galėtų būti sveikesnė, kiti panašiomis dalimis mitybą vertina kaip nesveiką ir nesubalansuotą arba kaip sveiką ir subalansuotą.
4. Didžioji dalis tyrimo dalyvių visai nerūko. Daugiau nei ketvirtadalis respondentų visai nevartoja alkoholio, didžioji dalis alkoholį vartoja kelis kartus per mėnesį ar vieną kartą ar keletą kartų per savaitę.
5. Didžioji dauguma tyrimo dalyvių vidutiniškai per parą miega apie 5-6 val arba mažiau arba apie 8 val, likęs ketvirtadalis miega apie 7 – 9 val ir daugiau.
6. Labiausiai motyvuoja užsiimti fiziniu aktyvumu fizinių galių lavinimo(si) ir sveikatos motyvai, kiek mažiau bet tokiu pačiu stiprumu motyvuoja rekreacijos ir emociniai motyvai bei kūno išvaizdos motyvai, mažiausiai motyvuoja asmenis būti fiziškai aktyviais konkurenciniai motyvai.
7. Galima matyti stiprų poreikį sveikatos stiprinimo programų metu formuoti fizinio aktyvumo įpročius darbe, stiprinti psichikos sveikatą ir kurti tam palankią organizacijos kultūrą.
8. Kuriant sveikatos stiprinimo programas svarbu atsižvelgti, kad labiausiai dominančios priemonės buvo sveikatai svarbias kūno fizines ypatybes lavinančios treniruočių programos, kineziterapeuto konsultacijos, psichikos sveikatos stiprinimo ir fizinio aktyvumo raštingumo teoriniai ir praktiniai užsiėmimai bei psichologinės konsultacijos motyvacijos klausimais. Mažiausiai sudomina tik su žingsniais, atvykimu į darbą susijusios veiklos ir informaciniai lankstinukai.