Sidebar

Jau rugsėjo 26 dieną, 18 val. VU stadione startuos kasmetinė Rektoriaus taurė, kuri šįmet sutampa su BeActive renginių savaite. Sportiškai iškilmingas Rektoriaus taurės atidarymas, kurių šių metų partneris Teisės fakultetas, prasidės tarpfakultetinėmis kroso varžybomis, į kurias kviečiami visi studentai, norintys atstovauti savo fakultetui. Atvykti kviečiame jau 17.30 val. ir užregistruoti 4 vaikinų bei 4 merginų fakulteto  komandą, kuri varžysis 1600 m (vaikinai) bei 800 m (merginos) atkarpose. Renginio metu vyks ir VU mylios (1579 metrai) bėgimas. Nugalėtojai bus apdovanojami Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dovanomis.

Šiam rudens semestrui turime puikių pasiūlymų!

Ateik ir šok! Trijų žodžių šūkiu kviečiame tave išbandyti naujas, šį rugsėjį startuosiančias VU Sveikatos ir sporto centro veiklas.


Rugsėjo 1-ąją baigėsi ne tik kalendorinės vasaros sezonas, bet ir tris mėnesius vykęs tarptautinis projektas „Universitetų vasaros iššūkis“.

Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro organizuotose žaidynėse varžėsi beveik pusantro tūkstančio studentų, dėstytojų, administracijos ir kitų darbuotojų iš Lietuvos ir Europos universitetų. Dalyviai projekto platformoje fiksavo savo fizinį aktyvumą, taip uždirbdami taškus savo aukštajai mokyklai, kurių šių metų žaidynėse buvo vienuolika.

 

SVEIKI(,)STUDENTAI!

Mokslo metų pradžios šventę švęsime ir mes! Kaip? Planas toks:

RUGSĖJO 1 d. dirbsime pilnu pajėgumu, t.y. visos trys sporto erdvės (Saulėtekio al. 2 ir 26, Čiurlionio g. 21) bus atidarytos (8.00 - 20.00 val.) ir lauks jūsų su naujomis jėgomis.

RUGSĖJO 2 d. VU Sveikatos ir sporto centras ne tik dirbs pilnu pajėgumu, bet trenerės Justina ir Paulina po renginių fakultetuose ir VU eisenos visų lauks grupinėse treniruotėse! Mokslo metų šventės proga - treniruotės NEMOKAMOS.

 

Rugpjūčio 3 d., šeštadienį Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro Čiurlionio g. sporto salėje karaliavo metalo žvangesys - vyko jau tradicinėmis tapusios VU klasikinės jėgos trikovės varžybos, kuriose dalyvavo tiek esami studentai, tiek VU alumnai. Sunkiaatlečiai varžėsi ne tik individualioje įskaitoje bet ir dėl stipriausios varžybų komandos vardo.

Džiugu, kad ši sporto šaka, bėgant metams privilioja vis daugiaus sportininkų iš visos Lietuvos. Varžybose dalyvavo itin marga spotininkų grupė: nuo jaunimo iki veteranų, nuo pradedančiųjų sportininkų iki šios sporto šakos Lietuvos rinktinės lyderių.

Liepos 26-27 dienomis Palangos stadione vyko vienos svarbiausių metų varžybų - Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Šiais metais Vilniaus universiteto sportininkai iš pajūrio parvežė puikius rezultatus bei sidabro ir du bronzos medalius.

DSC 0324

Liepos 24-27 d. Olomouce mieste, Čekijoje vyko Europos universitetų orientavimosi čempionatas. Tai buvo pirmasis kontinentinis studentų orientavimosi čempionatas, suorganizuotas pastaraisiais dešimtmečiais.

Lietuvos komandą sudarė 4 atstovai, du iš jų - Vilniaus universiteto studentai: Gyvybės mokslų centro studentė Judita Traubaitė ir Filosofijos fakulteto magistrantas Gediminas Janušis.

Būtent Gediminas dalinasi savo įspūdžiais iš varžybų.

"Varžybų programoje buvo numatytos trys rungtys: sprinto rungtis mieste (su rytinė kvalifikacija), vidutinės distancijos rungtis miške bei sprinto estafetės mieste. Dvi dienos iki čempionato pradžios vyko apšilimo modeliai. Organizatoriai sudarė galimybę nuvykti į šalia esančią, panašią vietovę, kur būtų galima apsiprasti su vietove ir žemėlapiu, o varžybų dieną startuoti užtikrinčiau.

Nors ir pirmą kartą organizuotos, varžybos praėjo sklandžiai, buvo smagu startuoti ir bėgti. Jautėsi aukštas varžybų lygis. Galbūt tik pritrūko dalyvių iš daugiau Europos universitetų.

Sprinto kvalifikacija

Tą dieną buvo du startai. Kvalifikacija vyko ryte ir buvo nieko nelemianti (dėl santykinai nedidelio dalyvių skaičiaus visi jau iš anksto buvo patekę į finalą). Taigi jos galėjo ir visai nebūti. Vis dėlto, kadangi organizatoriai jai ruošėsi, buvo nuspręsta vis tiek ją įvykdyti. Asmeniškai man, šis startas suveikė kaip psichologinis nusiraminimas prieš finalinį vakaro startą, o ir vyko gražiame Bouzov miestelyje, su pilimi ant kalno (į kurį, žinoma, teko tekinom užbėgti). Tiesa, net ryte jau buvo gana karšta. Dėl to labai greitai nebėgau. Manau, kad bėgau kažkur 80 proc. savo greičio. Klaidų beveik nedariau, sprinto laikas gavosi įprastas ir artimas laikui kitose sprinto varžybose. Pogrupyje užėmiau 8-ąją vietą iš keturiasdešimt vieno dayvio. Galima paminėti, jog visi dalyviai bėgo lėtesniu tempu, taupydamiesi vakarui. Judita savo pogrupyje užėmė 2-ąją vietą iš dvidešimt devynių dalyvių. 

Sprinto finalas

Jis vyko vakare Mohelnice miestelyje, kuris buvo visiškai plokščias. Kaitra vakare nė kiek nesumažėjo. Kelias valandas praleidau karantine, vėsioje sporto salėje (orientacininkai prieš svarbias varžybas būna atribojami nuo išorinio pasaulio, neleidžiama naudotis telefonais, kompiuteriais ir t.t. kad negautų jokios informacijos apie trasą; prieš kvalifikaciją taip pat buvo karantinas - visą dieną buvo daug laukimo ir labai mažai bėgimo). Po karantino išėjus laukan daryti apšilimo, atrodė, jog patekau į pirtį. Galima buvo net nedaryti apšilimo, prakaitas pats varvėjo. Bet startavau ramiai. Trasoje galbūt padariau pora neoptimalių praėjimų, bet jėgų buvo, kojos "nešė", o greitis buvo puikus. Iš tiesų, tai galėjo būti mano geriausias startas iš visų sprintų startų. Bet kirsdamas finišo liniją padariau klaidą - neįsitikinau, ar suveikė atsižymėjimas finišo stotelėje. Tai turėjo reikšti diskvalifikaciją. Tačiau po ilgų kalbų, man visgi leido nueiti atsižymėti, tačiau jau buvo prabėgę 2 minutės, kurių niekas nebesugrąžino. Tad rezultatų lentelėje likau apačioje. Liko tik džiaugtis laiku, kurį neoficialiai užfiksavo mano laikrodis - 3:43min/km vidutinis trasos greitis. Toks greitis paskutiniuose keliuose Lietuvos sprinto čempionatuose būtų garantavęs prizinę vietą. Tokiu greičiu dar niekada nesu orientavęsis. Tad pasiruošimą sprintui tikrai galiu laikyti pavykusiu - sau tikrai pasikėliau kartelę, nors bendrame sąraše net ir be nesėkmės finiše nebūčiau buvęs aukščiau nei 40-oji vieta. Varžovai bėgo išties greitai. Užėmiau 71-ąją vietą iš aštuoniasdešimt dviejų startavusių dalyvių. Nesusiklostė sprintas ir Juditai - ji užėmė 40-ąją vietą iš penkiasdešimt septynių startavusių dalyvių.

Vidutinė trasa miške

Karštis niekur neišsigaravo ir kitą dieną. Vidutinė trasa vyko gana tipiškoje, čekiškoje vietovėje, kuri savo reljefu kiek skiriasi nuo lietuviškos vietovės. Trumpai tariant, buvo kalnas, ko pas mus nėra. Įprastai mano vidutinis rezultatas vidutinėse trasose dažniausiai būna tarp 41-46 min. Taigi, mano parodytas laikas 43:56 min. atitiko bent jau minimalias ribas, kad būtų galima sakyti, jog startas nebuvo prastas. Galiu pasidžiaugti ir tiksliu punktų rinkimu, nors dvi dienos prieš varžybas per modelį man sekėsi prastai. Vis dėl to varžybų metu nepavyko išvengti klaidų kitur: klydau ne ant čekiško šlaito, o ant lietuviško žalio tankumyno ir smulkių pievelių ar duobelių. Pritrūko savitvardos ir šalto proto. Praradau "riebias" 4 min., dėl to negaliu pasakyti, kad šioje trasoje išpildžiau viską, ką norėjau. Gavosi patenkinamai, nors mačiau galimybių netgi viršyti lūkesčius. Užėmiau 40-ąją vietą iš 82 dalyvių. Juditai vidutinė trasa pavyko kur kas geriau - ji užėmė 16-ąją vietą iš 58 dalyvių.

DSC 0602 DSC 0640

Sprinto estafetės

Įdomiausia liko pabaigai. Jos vyko Olomouce miesto centre ir botanikos sode. Prieš 11 metų čia vyko Pasaulio orientavimosi čempionatas. Tai buvo komandinis startas. Komandą turėjo sudaryti du žmonės iš vieno universiteto: vyras-vyras, moteris-moteris arba moteris-vyras. Iš Lietuvos tik Vilniaus Universitetas išpildė šiuos reikalavimus ir galėjo turėti savo komandą. Bėgome komandoje su Judita. Kiekvienas komandos narys turėjo bėgti po du kartus. Vienas startuoja, tada perduoda estafetę kitam, tada tas kitas, prabėgęs distanciją, vėl grąžina estafetę pirmajam ir galiausiai pirmasis vėl perduoda estafetę antrajam, kuris ir finišuoja. Kiekvienam gaunasi du sprintai su maždaug 12-15 min. pertrauka. Moteris-vyras grupėje buvo 18 komandų su konkurencija. Likome 9-oje pozicijoje, tačiau finišavome įkandin dar dviejų komandų, atsilikdami atitinkamai 4 ir 9 sek. Nuo 6-osios vietos (kuri jau yra apdovanojama) atsilikome tik 27 sek., kas buvo pasiekiama. Manau, tiek aš, tiek ir Judita estafetėse subėgome gerai, abu savo ratus bėgome stabiliai, laikydami vienodą tempą ir vietą. Vidutinis mano greitis buvo 3:58 min/km ir 4:01 min/km - geras ir solidus laikas, nes šįkart buvo ir sukilimo, ir laiptelių, taip pat buvo slidu, nes mūsų starto metu prapliupo liūtis. Galbūt pritrūko šiek tiek sėkmės. Paskutiniam rate visą trasą lipau varžovams ant kulnų, bet prasimušti nepavyko.

Varžybse buvo ir bendra universitetų įskaita. Vilniaus Universitetas tarp 50 dalyvavusių universitetų, atstovautas dviejų sportininkų, rikiavosi 22-oje vietoje. Varžybose nugalėjo Šveicarijos, Olomouce miesto Palacky ir Vengrijos universitetai. Puikius rezultatus rodė Prancūzijos universitetai, taip pat Latvijos sporto universitetas, užėmęs 6-ąją vietą."

Dėkojame Gediminui už pasidalintas mintis bei abiem su Judita, atstovavusiems ne tik mūsų Universitetui, bet ir Lietuvai aukšto lygio varžybose!

Varžybų rezultatai, žemėlapiai ir nuotraukos: http://www.euoc2019.cz/results.html

Foto: Jana Kubátová

66581338 2559775654073418 3062694290619629568 o

Jevlėje (Švedija) liepos 11-14 dienomis vyko Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas, į kurį išvyko 13 Lietuvos sportininkų delegacija. 

Liepos 12 d. vykusiame moterų trišuolio rungties finale Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studentė Diana Zagainova jau po pirmo bandymo išsiveržė į pirmą poziciją, kurios neužleido iki finalo pabaigos, ir iškovojo auksą! Geriausiu pirmu bandymu D. Zagainova nušoko 13,89 m bei 5 cm pranoko sidabru pasidabinusią turkę Tugbą Danismaz bei 10 cm – baltarusę Violetą Skvarcovą.

„Aš labai laiminga, bet buvo tikrai labai sunku. Prieš dvi savaites pasiekiau savo asmeninį rekordą – 14,43 m, o šiandien laimėjau su 13,89 m. Bendras lygis visų šuolininkių buvo pakritęs. Kovojau iki paskutinio bandymo, tikrai nesikabinau sau medalio ir tikrai iki paskutinio bandymo planavau, kad reikės šokti ir šoksiu tam, kad kovočiau dėl aukso“, – džiūgavo D. Zagainova.

66615842 2559775764073407 6973441998527135744 o

Pasitikėjimo savo jėgomis lengvaatletei suteikė sėkmingas pirmasis šuolis – sportininkė galėjo rizikuoti ir bandyti parodyti dar aukštesnį rezultatą. „Kai pataikiau pirmą bandymą, pasidariau rezultatą, žinojau, kad patenku į aštuonetą ir dėl to pradėjome rizikuoti. Šiandien gal buvo šiek tiek sunkios kojos, o įsibėgėdama negalėjau atitaikyti pirmų bandymų, kažkiek keitėsi vėjas“, – pasakojo D. Zagainova.

Trišuolininkė teigė, kad tai, jog nepavyko pasiekti artimo asmeniniui rekordui rezultato ir medalį iškovoti teko įtemptoje kovoje iki pat paskutinių akimirkų, apdovanojimą daro dar brangesniu. „Man lengviau buvo šokinėti prieš dvi savaites, kai nušokau 14,43 m. Šiandien savijauta sunkesnė, sunkesnės man varžybos, galbūt dėl to tas medalis dar svarbesnis, nes tikrai reikėjo kovoti“, – šypsojosi VU studentė.

Interviu po varžybų galite peržiūrėti ČIA

Tai – vos penktasis lietuvių aukso medalis šios amžiaus grupės Europos čempionatuose. 2007 metais septynkovėje geriausia buvo Viktorija Žemaitytė, 2009 metais čempione tapo 100 m bėgusi Lina Grinčikaitė, 2013 metais triumfavo disko metikas Andrius Gudžius, o po dvejų metų – trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė.

Primename, jog šį sezoną Diana Zagainova pasiekė Lietuvos rekordą bei įvykdė normatyvus tiek į rudenį vyksiantį pasaulio čempionatą Dohoje, tiek į kitų metų Tokijo olimpines žaidynes. Artimiausios Dianos varžybos šiuo metu - Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas, vyksiantis Palangoje, liepos 26-27 d.

Sveikiname Dianą ir jos trenerius! Sėkmės ir tolimų šuolių artėjančiose sezono varžybose!


Šaltinis ir foto: www.lengvoji.lt

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos