Prasidėjus naujam semestrui, VU Bendruomenės gerovės skyrius kviečia stabtelėti darbų gausoje ir skirti kelias akimirkas savęs pažinimui.
Skirkite minutę sau: holistinis požiūris į save
Siūlome išbandyti prancūzų psichoterapeuto Serge Ginger sukurtą Geštalto pentagramos metodą, kuris padeda pažvelgti į save holistiškai.
Holistinis požiūris pagal Geštalto pentagramą
Remdamasis Leonardo da Vinci piešiniu „Vitruvijaus žmogus“, S. Ginger vizualiai pavaizdavo, kaip skirtingos žmogaus gyvenimo sritys tarpusavyje susijusios ir kaip svarbu palaikyti jų pusiausvyrą. Kiekviena sritis atspindi svarbų mūsų gerovės aspektą.
![]() |
![]() |
Pratimas: Emocinės gerovės pentagrama
Skubėdami dažnai nepastebime savo vidinės būsenos. Šis paprastas pratimas padės įsivertinti savo emocinę sveikatą penkiose srityse. Skirkite kelias minutes savirefleksijai ir įvertinkite kiekvieną sritį balais nuo 1 (mažiausiai dėmesio) iki 5 (daugiausiai dėmesio):
- Fizinis– kaip jaučiasi jūsų kūnas? Pagalvokite apie savo mitybą, poilsį, fizinį aktyvumą, sveikatą ir materialinius poreikius.
- Emocinis– ar lengvai atpažįstate ir išreiškiate jausmus? Kaip sekasi kurti ryšius su artimaisiais, išgyventi artumą?
- Racionalusis– kiek laiko skiriate mąstymui, mokymuisi, kūrybiškumui, svajonėms ir asmeniniam tobulėjimui?
- Socialinis– kaip jaučiatės savo santykiuose su šeima, draugais, kolegomis ir bendruomene?
- Dvasinis (metafizinis)– kokią vietą jūsų gyvenime užima prasmės paieškos, vertybės, dvasingumas, vidinė ramybė?
Ką daryti toliau?
Norint geriau suprasti save, gali būti naudinga pasiimti lapelį ir jame užsirašyti savo įvertinimus kiekvienai sričiai. Kai baigsite refleksiją, atidžiai peržvelkite rezultatus ir pagalvokite, kuriai sričiai šiuo metu skiriate daugiausia dėmesio, o kuri galbūt lieka nuošalyje.
Pastebėję šiuos skirtumus, paklauskite savęs: ko man trūksta, kad jausčiausi labiau subalansuotas? Galbūt reikėtų daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui, rasti laiko nuoširdžiam pokalbiui su artimu žmogumi ar tiesiog leisti sau sustoti ir pailsėti.
Emocinė gerovė – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis sąmoningų, nors ir mažų, kasdienių žingsnių. Net maži pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Svarbiausia – pradėti čia ir dabar, skiriant laiko sau bei savo vidiniam pasauliui.