Naujienos

Rugsėjo 1-ąją baigėsi ne tik kalendorinės vasaros sezonas, bet ir tris mėnesius vykęs tarptautinis projektas „Universitetų vasaros iššūkis“.

Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro organizuotose žaidynėse varžėsi beveik pusantro tūkstančio studentų, dėstytojų, administracijos ir kitų darbuotojų iš Lietuvos ir Europos universitetų. Dalyviai projekto platformoje fiksavo savo fizinį aktyvumą, taip uždirbdami taškus savo aukštajai mokyklai, kurių šių metų žaidynėse buvo vienuolika.

SVEIKI(,)STUDENTAI!

Mokslo metų pradžios šventę švęsime ir mes! Kaip? Planas toks:

RUGSĖJO 1 d. dirbsime pilnu pajėgumu, t.y. visos trys sporto erdvės (Saulėtekio al. 2 ir 26, Čiurlionio g. 21) bus atidarytos (8.00 - 20.00 val.) ir lauks jūsų su naujomis jėgomis.

RUGSĖJO 2 d. VU Sveikatos ir sporto centras ne tik dirbs pilnu pajėgumu, bet trenerės Justina ir Paulina po renginių fakultetuose ir VU eisenos visų lauks grupinėse treniruotėse! Mokslo metų šventės proga - treniruotės NEMOKAMOS.

Rugpjūčio 3 d., šeštadienį Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro Čiurlionio g. sporto salėje karaliavo metalo žvangesys - vyko jau tradicinėmis tapusios VU klasikinės jėgos trikovės varžybos, kuriose dalyvavo tiek esami studentai, tiek VU alumnai. Sunkiaatlečiai varžėsi ne tik individualioje įskaitoje bet ir dėl stipriausios varžybų komandos vardo.

Džiugu, kad ši sporto šaka, bėgant metams privilioja vis daugiaus sportininkų iš visos Lietuvos. Varžybose dalyvavo itin marga spotininkų grupė: nuo jaunimo iki veteranų, nuo pradedančiųjų sportininkų iki šios sporto šakos Lietuvos rinktinės lyderių.

Liepos 26-27 dienomis Palangos stadione vyko vienos svarbiausių metų varžybų - Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Šiais metais Vilniaus universiteto sportininkai iš pajūrio parvežė puikius rezultatus bei sidabro ir du bronzos medalius.

Liepos 24-27 d. Olomouce mieste, Čekijoje vyko Europos universitetų orientavimosi čempionatas. Tai buvo pirmasis kontinentinis studentų orientavimosi čempionatas, suorganizuotas pastaraisiais dešimtmečiais.

Lietuvos komandą sudarė 4 atstovai, du iš jų - Vilniaus universiteto studentai: Gyvybės mokslų centro studentė Judita Traubaitė ir Filosofijos fakulteto magistrantas Gediminas Janušis.

Būtent Gediminas dalinasi savo įspūdžiais iš varžybų.

"Varžybų programoje buvo numatytos trys rungtys: sprinto rungtis mieste (su rytinė kvalifikacija), vidutinės distancijos rungtis miške bei sprinto estafetės mieste. Dvi dienos iki čempionato pradžios vyko apšilimo modeliai. Organizatoriai sudarė galimybę nuvykti į šalia esančią, panašią vietovę, kur būtų galima apsiprasti su vietove ir žemėlapiu, o varžybų dieną startuoti užtikrinčiau.

Nors ir pirmą kartą organizuotos, varžybos praėjo sklandžiai, buvo smagu startuoti ir bėgti. Jautėsi aukštas varžybų lygis. Galbūt tik pritrūko dalyvių iš daugiau Europos universitetų.

Sprinto kvalifikacija

Tą dieną buvo du startai. Kvalifikacija vyko ryte ir buvo nieko nelemianti (dėl santykinai nedidelio dalyvių skaičiaus visi jau iš anksto buvo patekę į finalą). Taigi jos galėjo ir visai nebūti. Vis dėlto, kadangi organizatoriai jai ruošėsi, buvo nuspręsta vis tiek ją įvykdyti. Asmeniškai man, šis startas suveikė kaip psichologinis nusiraminimas prieš finalinį vakaro startą, o ir vyko gražiame Bouzov miestelyje, su pilimi ant kalno (į kurį, žinoma, teko tekinom užbėgti). Tiesa, net ryte jau buvo gana karšta. Dėl to labai greitai nebėgau. Manau, kad bėgau kažkur 80 proc. savo greičio. Klaidų beveik nedariau, sprinto laikas gavosi įprastas ir artimas laikui kitose sprinto varžybose. Pogrupyje užėmiau 8-ąją vietą iš keturiasdešimt vieno dayvio. Galima paminėti, jog visi dalyviai bėgo lėtesniu tempu, taupydamiesi vakarui. Judita savo pogrupyje užėmė 2-ąją vietą iš dvidešimt devynių dalyvių. 

Sprinto finalas

Jis vyko vakare Mohelnice miestelyje, kuris buvo visiškai plokščias. Kaitra vakare nė kiek nesumažėjo. Kelias valandas praleidau karantine, vėsioje sporto salėje (orientacininkai prieš svarbias varžybas būna atribojami nuo išorinio pasaulio, neleidžiama naudotis telefonais, kompiuteriais ir t.t. kad negautų jokios informacijos apie trasą; prieš kvalifikaciją taip pat buvo karantinas - visą dieną buvo daug laukimo ir labai mažai bėgimo). Po karantino išėjus laukan daryti apšilimo, atrodė, jog patekau į pirtį. Galima buvo net nedaryti apšilimo, prakaitas pats varvėjo. Bet startavau ramiai. Trasoje galbūt padariau pora neoptimalių praėjimų, bet jėgų buvo, kojos "nešė", o greitis buvo puikus. Iš tiesų, tai galėjo būti mano geriausias startas iš visų sprintų startų. Bet kirsdamas finišo liniją padariau klaidą - neįsitikinau, ar suveikė atsižymėjimas finišo stotelėje. Tai turėjo reikšti diskvalifikaciją. Tačiau po ilgų kalbų, man visgi leido nueiti atsižymėti, tačiau jau buvo prabėgę 2 minutės, kurių niekas nebesugrąžino. Tad rezultatų lentelėje likau apačioje. Liko tik džiaugtis laiku, kurį neoficialiai užfiksavo mano laikrodis - 3:43min/km vidutinis trasos greitis. Toks greitis paskutiniuose keliuose Lietuvos sprinto čempionatuose būtų garantavęs prizinę vietą. Tokiu greičiu dar niekada nesu orientavęsis. Tad pasiruošimą sprintui tikrai galiu laikyti pavykusiu - sau tikrai pasikėliau kartelę, nors bendrame sąraše net ir be nesėkmės finiše nebūčiau buvęs aukščiau nei 40-oji vieta. Varžovai bėgo išties greitai. Užėmiau 71-ąją vietą iš aštuoniasdešimt dviejų startavusių dalyvių. Nesusiklostė sprintas ir Juditai - ji užėmė 40-ąją vietą iš penkiasdešimt septynių startavusių dalyvių.

Vidutinė trasa miške

Karštis niekur neišsigaravo ir kitą dieną. Vidutinė trasa vyko gana tipiškoje, čekiškoje vietovėje, kuri savo reljefu kiek skiriasi nuo lietuviškos vietovės. Trumpai tariant, buvo kalnas, ko pas mus nėra. Įprastai mano vidutinis rezultatas vidutinėse trasose dažniausiai būna tarp 41-46 min. Taigi, mano parodytas laikas 43:56 min. atitiko bent jau minimalias ribas, kad būtų galima sakyti, jog startas nebuvo prastas. Galiu pasidžiaugti ir tiksliu punktų rinkimu, nors dvi dienos prieš varžybas per modelį man sekėsi prastai. Vis dėl to varžybų metu nepavyko išvengti klaidų kitur: klydau ne ant čekiško šlaito, o ant lietuviško žalio tankumyno ir smulkių pievelių ar duobelių. Pritrūko savitvardos ir šalto proto. Praradau "riebias" 4 min., dėl to negaliu pasakyti, kad šioje trasoje išpildžiau viską, ką norėjau. Gavosi patenkinamai, nors mačiau galimybių netgi viršyti lūkesčius. Užėmiau 40-ąją vietą iš 82 dalyvių. Juditai vidutinė trasa pavyko kur kas geriau - ji užėmė 16-ąją vietą iš 58 dalyvių.

Sprinto estafetės

Įdomiausia liko pabaigai. Jos vyko Olomouce miesto centre ir botanikos sode. Prieš 11 metų čia vyko Pasaulio orientavimosi čempionatas. Tai buvo komandinis startas. Komandą turėjo sudaryti du žmonės iš vieno universiteto: vyras-vyras, moteris-moteris arba moteris-vyras. Iš Lietuvos tik Vilniaus Universitetas išpildė šiuos reikalavimus ir galėjo turėti savo komandą. Bėgome komandoje su Judita. Kiekvienas komandos narys turėjo bėgti po du kartus. Vienas startuoja, tada perduoda estafetę kitam, tada tas kitas, prabėgęs distanciją, vėl grąžina estafetę pirmajam ir galiausiai pirmasis vėl perduoda estafetę antrajam, kuris ir finišuoja. Kiekvienam gaunasi du sprintai su maždaug 12-15 min. pertrauka. Moteris-vyras grupėje buvo 18 komandų su konkurencija. Likome 9-oje pozicijoje, tačiau finišavome įkandin dar dviejų komandų, atsilikdami atitinkamai 4 ir 9 sek. Nuo 6-osios vietos (kuri jau yra apdovanojama) atsilikome tik 27 sek., kas buvo pasiekiama. Manau, tiek aš, tiek ir Judita estafetėse subėgome gerai, abu savo ratus bėgome stabiliai, laikydami vienodą tempą ir vietą. Vidutinis mano greitis buvo 3:58 min/km ir 4:01 min/km - geras ir solidus laikas, nes šįkart buvo ir sukilimo, ir laiptelių, taip pat buvo slidu, nes mūsų starto metu prapliupo liūtis. Galbūt pritrūko šiek tiek sėkmės. Paskutiniam rate visą trasą lipau varžovams ant kulnų, bet prasimušti nepavyko.

Varžybse buvo ir bendra universitetų įskaita. Vilniaus Universitetas tarp 50 dalyvavusių universitetų, atstovautas dviejų sportininkų, rikiavosi 22-oje vietoje. Varžybose nugalėjo Šveicarijos, Olomouce miesto Palacky ir Vengrijos universitetai. Puikius rezultatus rodė Prancūzijos universitetai, taip pat Latvijos sporto universitetas, užėmęs 6-ąją vietą."

Dėkojame Gediminui už pasidalintas mintis bei abiem su Judita, atstovavusiems ne tik mūsų Universitetui, bet ir Lietuvai aukšto lygio varžybose!

Varžybų rezultatai, žemėlapiai ir nuotraukos: http://www.euoc2019.cz/results.html

Foto: Jana Kubátová

Jevlėje (Švedija) liepos 11-14 dienomis vyko Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas, į kurį išvyko 13 Lietuvos sportininkų delegacija. 

Liepos 12 d. vykusiame moterų trišuolio rungties finale Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studentė Diana Zagainova jau po pirmo bandymo išsiveržė į pirmą poziciją, kurios neužleido iki finalo pabaigos, ir iškovojo auksą! Geriausiu pirmu bandymu D. Zagainova nušoko 13,89 m bei 5 cm pranoko sidabru pasidabinusią turkę Tugbą Danismaz bei 10 cm – baltarusę Violetą Skvarcovą.

„Aš labai laiminga, bet buvo tikrai labai sunku. Prieš dvi savaites pasiekiau savo asmeninį rekordą – 14,43 m, o šiandien laimėjau su 13,89 m. Bendras lygis visų šuolininkių buvo pakritęs. Kovojau iki paskutinio bandymo, tikrai nesikabinau sau medalio ir tikrai iki paskutinio bandymo planavau, kad reikės šokti ir šoksiu tam, kad kovočiau dėl aukso“, – džiūgavo D. Zagainova.

Pasitikėjimo savo jėgomis lengvaatletei suteikė sėkmingas pirmasis šuolis – sportininkė galėjo rizikuoti ir bandyti parodyti dar aukštesnį rezultatą. „Kai pataikiau pirmą bandymą, pasidariau rezultatą, žinojau, kad patenku į aštuonetą ir dėl to pradėjome rizikuoti. Šiandien gal buvo šiek tiek sunkios kojos, o įsibėgėdama negalėjau atitaikyti pirmų bandymų, kažkiek keitėsi vėjas“, – pasakojo D. Zagainova.

Trišuolininkė teigė, kad tai, jog nepavyko pasiekti artimo asmeniniui rekordui rezultato ir medalį iškovoti teko įtemptoje kovoje iki pat paskutinių akimirkų, apdovanojimą daro dar brangesniu. „Man lengviau buvo šokinėti prieš dvi savaites, kai nušokau 14,43 m. Šiandien savijauta sunkesnė, sunkesnės man varžybos, galbūt dėl to tas medalis dar svarbesnis, nes tikrai reikėjo kovoti“, – šypsojosi VU studentė.

Interviu po varžybų galite peržiūrėti ČIA

Tai – vos penktasis lietuvių aukso medalis šios amžiaus grupės Europos čempionatuose. 2007 metais septynkovėje geriausia buvo Viktorija Žemaitytė, 2009 metais čempione tapo 100 m bėgusi Lina Grinčikaitė, 2013 metais triumfavo disko metikas Andrius Gudžius, o po dvejų metų – trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė.

Primename, jog šį sezoną Diana Zagainova pasiekė Lietuvos rekordą bei įvykdė normatyvus tiek į rudenį vyksiantį pasaulio čempionatą Dohoje, tiek į kitų metų Tokijo olimpines žaidynes. Artimiausios Dianos varžybos šiuo metu - Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas, vyksiantis Palangoje, liepos 26-27 d.

Sveikiname Dianą ir jos trenerius! Sėkmės ir tolimų šuolių artėjančiose sezono varžybose!

Šaltinis ir foto: www.lengvoji.lt

Liepos 3-14 dienomis Neapolio (Italija) mieste vyko XXX-oji pasaulio studentų Universiada. Į trisdešimtą kartą rengiamą vasaros Universiadą su sportininkų, trenerių ir sporto šakų delegacijų atstovais į Neapolį atvyko ir Universiados miestelyje apsigyveno virš 9300 žmonių iš maždaug 130 šalių. Tuo tarpu Lietuvai šiais metais atstovavo 41 sportininkas, o delegaciją sudarė 57 nariai. Sportininkai Lietuvai atstovavo plaukimo, lengvosios atletikos, šaudymo, meninės gimnastikos ir dziudo rungtyse.

Vilniaus universitetui šiais metais atstovavo trys studentai: plaukimo, lengvosios atletikos ir šaudymo rungtyse. Geriausiai sekėsi Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto studentui, disko metikui Domantui Poškai, kuris pateko į rungties finalą ir užėmė 9-ąją vietą iš 12 , diską numetęs 59,26 m.

Teisės fakulteto studentas ir plaukikas Povilas Strazdas 50 m peteliške įveikė per 24,90 s ir užėmė 30-ąją vietą iš 63. 200 m plaukimo kompleksiniu būdu atrankoje distanciją įveikęs per 2.04,83 min., plaukikas į finalą nepateko.

Fizikos fakulteto studentė Gabrielė Rankelytė pistoleto 10 m rungtyje užėmė 35-ąją vietą.

Masiškiausias studentų sporto renginys organizuojama kas du metus: 2017 metais Universiada vyko Taipėjuje (Taivane), kur bronzos medaliu pasidabino VU studentė, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė.

Sveikiname studentus, garbingai atstovavusius mūsų Universitetui pasaulinio lygio varžybose!

Foto: www.lssa.lt

Vytauto Didžiojo Universitetas kartu su Sveikatos Apsaugos Ministerija ir kitais Lietuvos universitetais yra pakviesti dalyvauti tarptautiniame “EUPASMOS Plus” projekte. Šio projekto/tyrimo pagrindu Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis prisidėtų prie suaugusių žmonių fizinio aktyvumo nustatymo lygio Europoje. Projektui vadovauja Portugalijos jaunimo ir sporto institutas, projektas finansuojamas Europos Sąjungos programos Erasmus+ lėšomis.

Projektas „EUPASMOS Plus“ skirtas sukurti harmonizuotą fizinio aktyvumo ir sporto stebėsenos sistemą pagal vienodas metodines procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad projektą remia bei palaiko Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Komisija, daroma prielaida apie tai, kad ateityje pagal projektu sukurtą metodiką fizinio aktyvumo duomenys bus renkami visose ES šalyse, įvertinus esamą problemą dėl skirtingų fizinio aktyvumo rodiklių rinkimo šalyse ir dėl to kylančias problemas apie fizinio aktyvumo lygio palyginimą tarp jų; tuo šis projektas yra labai svarbus Lietuvai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

Akcentuotina, kad kiekvieno žmogaus įsitraukimas į šį tarptautinį tyrimą yra labai svarbus ir gali būti naudingas kiekvienam siekiant išsiaiškinti kiekvieno asmens fizinio aktyvumo lygį. Kiekvienas tyrimo dalyvis turės galimybę susipažinti su savo tyrimo rezultatais ir išsiaiškinti fizinio aktyvumo rodiklius.

Tyrimo aprašymas: dalyvavimas “EUPASMOS Plus” projekte apimtų 7 dienas, dėvint akselerometrą (prietaisą, nustatantį žmogaus fizinio aktyvumo lygį, žr. pav. dešinėje) dieną ir naktį, t.y. kiekvieną dieną. Akselerometras gali būti nuimtas tuo atveju jeigu yra kontaktas su vandeniu, t.y. dušas, baseinas, plaukiojimas ežere. Tokiu atveju tyrimo dalyvis pažymi akselerometro nuėmimo laiką dienoraštyje (2 ir 3 pav.). Visais kitais atvejais akselerometras dėvimas nuolat, net miegant. Akselerometras dėvimas dviem būdais: 1) dieną – ant juosmens; 2) naktį – ant riešo. 

Tyrimas vyktų trimis etapais:

1) Akselerometro įteikimo tyrimo dalyviui etapas, kuomet yra pasirašoma oficiali tyrimo dalyvio sutartis, suteikiamas tyrimo dalyvio ID numeris ir paaiškinama akselerometro dėvėjimo procedūra. Šiuo momentu tyrimo dalyvis užpildo sutartį, pasirašoma tarp tyrimo dalyvio ir tyrėjų. Pateikiami demografiniai duomenys (lytis, amžius, išsilavinimas, gimimo vieta), įvertinami tyrimo dalyvio antropometriniai rodikliai: kūno svoris, ūgis, liemens apimtis; užpildoma anketa apie sveikatos būklę.

2) Akselerometro dėvėjimo etapas, kuomet 7 dienas dėvimas akselerometras, pildomas tyrimo dienoraštis (2 ir 3 pav.). Tyrimo dalyvis tyrimo vykdymo metu elgiasi įprastai ir gyvena įprastu jam ritmu.

3) Akselerometro atsiėmimo etapas. Tyrimo dalyvis atiduoda akselerometrą tyrėjams ir užpildo 4 klausimynus, susijusius su fiziniu aktyvumu.

2 pav. Akselerometro nedėvėjimo dienoraštis

3 pav. Akselerometro fizinio aktyvumo fiksavimo dienoraštis

Tyrimo nauda: kiekvienam tyrimo dalyviui (jam/jai pageidaujant) bus suteikiami individualūs tyrimo rezultatai, nurodantys jo 7 dienų dalyvavimo tyrime rezultatus.

Tyrimo konfidencialumas: kiekvieno tyrimo dalyvio duomenų ir asmens tapatybės konfidencialumas ir anonimiškumas yra garantuojamas.

Taip puiki proga tiksliai ir objektyviai išsiaiškinti, ar pasieki Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą fizinio aktyvumo normą - 150 min. per savaitę.

Jeigu esi Vilniaus universiteto darbuotojas ir tau įdomu sužinoti realų asmeninį fizinį aktyvumą, užpildyk REGISTRACIJOS ANKETĄ ir tapki projekto dalimi!

Vilniuje tyrimas vyks liepos 17-24 dienomis. Mokymai, kurių metų bus pristatytas projektas, jo eiga bei akselerometro naudojimo principas, įvyks liepos 15 d., 16.00 val. VU Sveikatos ir sporto centre (Saulėtekio al. 2) 

Šie matavimai yra daug tikslesni nei vykdomi telefono ar žingsniamačio pagalba, nes jų metu fizinis aktyvumas fiksuojamas visą parą (išskyrus kai maudomasi), net miego metu.

Kontaktai: Tyrėja Doc. dr. Aušra Lisinskienė yra pasiruošusi atsakyti į visus Jums rūpimus klausimus, susijusius su tyrimu, telefonu +370 650 21236 arba el. paštu:

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas kviečia į ARDF treniruotę - o paprasčiau, į "lapių" medžioklę - Žukaučiznoje, Švenčionių raj. Ir grynas oras, ir įdomiai praleistas laikas, ir nei viena lapė nebus nuskriausta!

Laikas: birželio 23 d., startas 11:00-13:00 val. Trasa veiks iki 15:00 val.

Vieta: Žukaučiznos kaimas, Švenčionių rajonas (55.150942, 25.764764 WGS).

Atvykti galima savo transportu ir kooperuojantis su draugais. Turėti kompasą ir dėklą žemėlapiui (A4). Galima bus skolintis PRX2L imtuvą ir Altaj-145 imtuvus.

Pradedantieji bus instruktuojami vietoje.
Dalyvių registracija el.paštu iki birželio 21 d., 20:00 val. Registruojantis nurodykite, ar skolinsitės imtuvą ir ausines.

Daugiau apie rengiamas ARDF treniruotes: http://lrmd.lt/ardf/treniruotes 

Vilniaus universitetas pristato specialiai alumnams skirtą interaktyvią platformą. Šios platformos tikslas – išlaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšius su Universiteto alumnais, kurių Lietuvoje ir pasaulyje yra beveik 200 000. Interaktyvi erdvė suteikia galimybę atnaujinti senus ir užmegzti naujus profesinius ryšius, skelbti su karjera susijusias ir asmenines naujienas, rasti savo kurso ar universiteto draugus, dėstytojus ir su jais bendrauti, taip pat sekti svarbiausias universiteto bei alumnų naujienas.

„Universiteto sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo alumnų sukuriamos vertės. Turėdami tokią didelę bendruomenę, matome milžinišką prasmę sekti geriausių užsienio universitetų patirtimi ir burti alumnus naujoms iniciatyvoms, skatinti dalijimąsi savo žiniomis ir motyvuoti bent retkarčiais sugrįžti į savo Alma Mater, kuri kiekvieno mūsų gyvenime vaidino išskirtinį vaidmenį“, – teigia Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Užsiregistravusieji VU alumnų platformoje įgis galimybę naudotis virtualia alumnų privilegijų kortele. Ji suteikia prieigą prie gausių VU išteklių: alumnai galės nemokamai lankytis universiteto kiemeliuose ir muziejuje, išskirtinėmis sąlygomis naudotis VU bibliotekos, Botanikos sodo, leidyklos, Sveikatos ir sporto centro paslaugomis, nuomotis VU erdves, lankytis kultūros renginiuose.

„Alumnai – tai turtas, kuriuo labiausiai didžiuojasi universitetas. Todėl labai džiugu, kad dabar, švęsdami simbolinę 440 metų sukaktį, galime pasiūlyti šiuolaikišką įrankį ir grąžinti tas privilegijas, kuriomis jie mėgavosi būdami studentais“, – sako VU ryšių su alumnais koordinatorė Giedrė Biržytė. 

Kasmet įvairių pakopų studijas universitete baigia daugiau nei 4 500 absolventų. Siekdama sukurti tokią platformą, universiteto bendruomenė skaitmenizavo beveik 80 000 alumnų, baigusių universitetą nuo 1975 m. iki 2001 m., duomenų, kurie saugomi universiteto archyve. Iš viso kasmet VU studijuoja daugiau nei 20 000 studentų.