Kortizolis dažnai vadinamas streso hormonu, tačiau tiksliau – tai mechanizmas, padedantis organizmui prisitaikyti prie fizinio ar psichologinio krūvio. Tokiose situacijose jis mobilizuoja energijos atsargas: skatina gliukozės išsiskyrimą į kraują, didina budrumą ir trumpuoju laikotarpiu padeda išgyventi.
Gyvename nuolatiniame informacijos sraute – terminai spaudžia, mintys lekia, o dienos prabėga tarsi nesustojančiame bėgime. Toks ritmas dažnai atneša ne tik nuovargį, bet ir tylų, nuolatinį stresą. Ir kartais, visame tame skubėjime, žmogus tiesiog pameta save.
Veido pokyčius dažniausiai vertiname per estetikos prizmę, tačiau už jų gali slypėti ir funkciniai dalykai. Pavyzdžiui, pagurklis ar siauresnė veido linija ne visada yra tik išorinis pokytis – tai gali būti susiję su žandikaulio ir liežuvio veikla. Kai liežuvis nėra pakankamai aktyvus, o žandikaulis negauna reikiamo krūvio, ilgainiui tai atsispindi ne tik veido formoje, bet ir pačioje burnos funkcijoje.
Apie vandens svarbą girdime nuolat. Specialistai primena išgerti pakankamai skysčių, o daugelis mūsų sąžiningai stengiamės to laikytis – ant darbo stalo stovi vandens buteliukas, telefone priminimai, o dienos pabaigoje galime net pasidžiaugti – rekomenduojama norma pasiekta! Ir tai iš tiesų labai svarbu. Organizmui vandens reikia kasdien, o jo poreikis priklauso nuo daugelio veiksnių – mūsų kūno svorio, fizinio aktyvumo, oro temperatūros ar net patalpų drėgmės, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kaip jį geriame.
Skaitmeninis nuovargis tampa vis labiau įprasta kasdienybės dalimi. Vos atsiradus laisvai minutei, ranka beveik automatiškai siekia telefono – patikrinami socialiniai tinklai, peržiūrimi keli trumpi vaizdo įrašai, perskaitoma dar viena naujiena. Atrodo, kad tai trumpa pertrauka, tačiau smegenys tuo metu ne ilsisi, o gauna dar vieną informacijos porciją. Iš esmės tai greitas dopaminas – momentinis, lengvai pasiekiamas malonumas.
Pavasaris yra tas metų laikas, kai kalendorius jau rodo naują sezoną, o kūnas vis dar gyvena žiemos įpročių režimu. Kyla klausimas: kodėl ryte atsikeliame lyg sulankstyti skėčiai, galva nori kavos, o kūnas atrodo tarsi neatsibudęs iš žiemos miego? Priežastis paprasta – prasideda kasmetinis pereinamasis laikotarpis! Pavasarį kūnas, atrodo, bando susivokti, kad pasikeitė gyvenimo taisyklės. Virusai taip pat dar nepasidavė, o po žiemos lėčiau grįžtančią energiją primena ir išsekusios vitamino D atsargos.
Daugelis mėgėjiškai pradėjusių sportuoti tikisi pagerinti savo sveikatą bei išvaizdą: kad kūnas taptų puikiai funkcionuojančiu organizmu, teikiančiu moralinį pasitenkinimą. Siekiant tokių tikslų, vertėtų pro akis nepraleisti tam tikrų aspektų ir pasinaudoti gamtos teikiamais resursais. O sportavimas gamtoje galėtų turėti tam tikrų privalumų lyginant su sportavimu uždarose patalpose.
Vokiečių filosofas, gydytojas, alchemikas, teologas, astrologas, homeopatas, medicinos reformatorius ir farmakologijos pradininkas Paracelcas (Filipas Aureolas Teofrastas Bombastas fon Hohenheimas) suformulavo savo garsiąją išvadą: „Viskas yra nuodai. Viskas yra vaistai. Ir viena, ir kita lemia dozės“.
SSC pataria: nepraraskite motyvacijos sportuoti!
Žymus teniso žaidėjas Artūras Ashe yra pasakęs savo garsiąją frazę apie motyvaciją skatinančią žmones sportuoti: „Pradėkite, kur esate, naudokite ką turite“. Kaip žinoma, sunkiausiai įveikiamas barjeras – tai nueiti iki sporto salės, nes daug žmonių mano, kad kiti ten atvykę atrodys geriau ir sportiškiau negu jie. Be to, dangstomąsi laiko trūkumu, kuris daugeliui yra šiuolaikinio gyvenimo palydovas. Tačiau, kaip sakė Ashe, jūs galite pradėti sportuoti šiandien: tiesiog išeidami pasivaikščioti arba likdami pasimankštinti namuose.
SSC pataria: kodėl turime gerti vandenį sportuojant?
Žmogaus kūnas didžiąja dalimi sudarytas iš vandens: 70% svorio sudaro vanduo, smegenyse yra 90%. Kad nenukentėtų organizmo gyvybinės funkcijos (tarp jų ir mąstymas), reikia gerti vandenį. Tačiau klausimas - kiek?
SSC pataria: kodėl verta vaikščioti basomis?
Kalbant apie vaikščiojimą basomis, svarbu atsiminti avalynės suteikiamus privalumus, be kurių negalėtume apsieiti šiuolaikiniame gyvenime. Batai be abejonės suteikia stabilumo, amortizacijos, leidžia mums judėti ilgus atstumus įvairiais paviršiais, apsaugo nuo sužalojimų ar temperatūrinių pokyčių. Tačiau šis puikus išradimas turi savo blogąją pusę: vis dažniau sutinkamos įvairios pėdos deformacijos, skausmai ir bendra prastėjanti pėdų funkcija.
SSC pataria: neužmirškime savo pėdų ir pažadinkime jas!
Mankštindamiesi dažnai pamirštame pramankštinti ir mūsų pėdas. O juk jos labai svarbi judamojo aparto dalis, kuriai taip pat reikia skirti dėmesio. Mūsų pėdos dienos bėgyje gauna nemažą krūvį, tačiau jų fizinis aktyvumas yra pakankamai monotoniškas.
SSC pataria: nusibodo vis sėdėti ir sėdėti? Sėdėk kitaip
SSC pataria: kaip išvengti į priekį pasvirusios galvos laikysenos
Sveikatos ir sporto centro instruktorė Eglė Draugelytė dalijasi žiniomis apie ydingą į priekį atsikišusios galvos laikyseną ir kaip jos išvengti.
Į priekį atsikišusios galvos laikysena yra vienas dažniausių laikysenos sutrikimų, kuris yra būdingas visų amžiaus grupių žmonėms. Ji yra dar vadinama “mokinio“ arba “mokslininko kaklu“. Labiausiai pastebima žiūrint iš šono - galva atsiduria priešais kūną.
SSC pataria: kaip pasirinkti tinkamą sporto kilimėlį?
Sportuojant namuose vienas iš pagrindinių inventorių yra sporto kilimėlis. Jei turite paprastą kilimą, kuris jums patogus, ne per mažas ir neslysta, tuomet galite sportuoti ir ant jo. Tačiau dažnai paprastų kilimų neturime arba ant jų yra nepatogu sportuoti, todėl geriau įsigyti savo asmeninį sporto kilimėlį.
