SSC pataria: kodėl turime gerti vandenį sportuojant?
Žmogaus kūnas didžiąja dalimi sudarytas iš vandens: 70% svorio sudaro vanduo, smegenyse yra 90%. Kad nenukentėtų organizmo gyvybinės funkcijos (tarp jų ir mąstymas), reikia gerti vandenį. Tačiau klausimas - kiek?
Nesportuojančiam žmogui vienam jo kūno kilogramui turi tekti apie 35 ml vandens. Tai yra 60 kg sveriančiajam per parą reikės išgerti apie 2 litrus vandens. Tačiau reikia paminėti, kad kiekvienas žmogus turi savo normą, kuri priklauso nuo jo valgomo maisto sudėties, sveikatos būklės, aplinkos veiksnių ir fizinio aktyvumo.
Intensyviai sportuojant išgeriamo vandens norma dvigubinama. Organizmui netekus 12-25 % vandens, jis žūsta. Tačiau sumažėjus vandens 1-2 %, gali nukentėti pratimų atlikimas ir jėgos rodikliai. Esant dideliam vandens trūkumui, tirštėja kraujas ir kenkiama širdžiai. Daug sportuojančių nevartoja skysčių treniruotės metu, nes manoma, kad tai irgi apsunkina širdies darbą, todėl tuo pasirūpinama prieš treniruotę. Tačiau prarasto vandens kiekio treniruotės metu atstatymas negali būti žalingas. Tam reikia pasisverti prieš treniruotę ir po jos, tuomet sužinomas išgarinamo vandens kiekis, kurį galima sunaudoti treniruojantis. Nors treniruotės metu numestas svoris nėra ištirpinti riebalai, tačiau tam, kad organizmas išgarintų 1 litrą vandens, sunaudojama 170-180 kcal. Tai – dar vienas būdas kalorijų mažinimui ir greitesniam svorio numetimui.
Na ir dažnai kyla klausimas: kokį vandenį gerti – mineralinį, gazuotą ar vandentiekio? Lietuvoje puikiai tinkamas vartoti pastarasis, t.y. toks, kurį vartojame kasdien. Mineraliniame vandenyje yra naudingų mineralų, tačiau jų perteklius organizme nusėda minkštuosiuose audiniuose, sąnarinėse kapsulėse, vidaus organuose formuojasi akmenys. Todėl neverta piknaudžiauti mineraliniu vandeniu.
Taigi sportuokite sveikai.
Straipsnį ir iliustraciją parengė VU SSC kineziterapijos praktikantė Ieva Kaziliūnaitė.