Sporto vystymosi universitete istorija

Studentų fiziniu ugdymu buvo domimasi nuo pat universiteto įsteigimo dienos. L. Madžo reguliaminas “Instructio provincialis Austrice pro rektore Vilnensis 19 Aug. 1570” leidžia daryti išvadą, kad kolegijoje, vėliau akademijoje, reiškėsi ir sportinės veiklos formos: poilsio dienomis vykdavo turistinės kelionės, žaidimai gryname ore, šaudymas iš lanko į tolį ir į aukštį, rengiamos šaudymo iš lanko į taikinius varžybos. Vėlesniais metais tampa populiarus fechtavimas ir jojimas. Fechtavimas ir bus pirmoji kūno kultūros disciplina, pradėta dėstyti universitete. Į mokymo planus šalia piešimo, tapybos, grafikos, skulptūros įtraukti jojimas, fechtavimas, gimnastika, baliniai šokiai. Būta fechtavimo ir šokių salių, arklidžių. Visais laikais universitete buvo mokslo žmonių, pritarusių to meto pažangioms žmogaus kūno lavinimo idėjoms. Pasaulietiniame Vilniaus universitete pirmasis visu balsu kūno kultūros idėjų stojo ginti žymus chemijos ir medicinos profesorius A. Sniadeckis (1768 – 1838). Jo rankai priklauso pirmoji mūsų krašte fizinio ugdymo problemoms skirta knyga “Apie vaikų fizinį lavinimą” (1822).

Sporto šurmulys jaučiamas ir Stepono Batoro universitete (1919-1939), kuriame įkurta sporto organizacija, veikė kelios pajėgesnės sporto komandos, nemažai padaryta populiarinant ir diegiant sportą studentų tarpe.

ssc pastatas1939 m. sugrąžinus Vilniaus kraštą Lietuvai Humanitarinis fakultetas perkeliamas iš Kauno į Vilnių, kur veikė ir Kūno kultūros katedra. Taigi, pirmą kartą Vilniaus universiteto istorijoje greta kitų katedrų 1939 m. pradėjo darbą ir Kūno kultūros katedra. Tuo metu buvo pradėti ruošti ir kūno kultūros mokytojai (šią specialybę jie įsigydavo kaip antrąją). Katedrai tuo metu vadovavo prof. V. Sezemanas (1939-1940), vėliau prof. J. Vabalas–Gudaitis (1940-1941). Dėstė to meto iškilūs specialistai: A. Jurgelionis, S. Šačkus, V. Kviklys, A. Vokietaitis, M. Baronaitė.

Po karo katedra atkurta 1947 m. jau kaip Fizinio auklėjimo katedra (veikė iki 1991 m.). Ji buvo daug kartų reformuota, keitėsi funkcijos bei darbuotojų skaičius. Iš karto po atkūrimo jai vadovauti buvo paskirtas V. Matuiza (1947-1948), vėliau - A. Karkauskas (1949-1950), L. Noskovas (1950-1951), G. Babkinas (1952-1955), V. Ostrauskas (1956-1960), doc. V. Dzenis (1961-1964), doc. P. Urbonas, (1965-1974), doc. V. Bimba (1975-1991). 1992 m. katedra reorganizuojama į Kūno kultūros centrą, kuriam iki pat 2000 vadovavo prof. J. Saplinskas. Po reorganizacijos 2000-aisis Sveikatos ir sporto centrui direktoriauti pakviečiamas prof. J. Jankauskas, o nuo 2008 m. - doc. R. Žilinskienė.

Dabar Sveikatos ir sporto centras - akademinis kamieninis padalinys, atsakingas už universiteto akademinės veiklos, sveikos gyvensenos kūno kultūros ir sporto srityje įgyvendinimą ir atliekantis studentų bei darbuotojų kūno kultūros ir sporto veiklos organizavimo, plėtros, mokslo tiriamąją ir valdymo funkcijas.

RT tauresUniversiteto sporto bendruomenė yra pasiekusi gerų rezultatų kultivuojamose sporto šakose ir yra viena iš pajėgiausių sporto kolektyvų šalies aukštųjų mokyklų tarpe. Sporto kolektyvas nuo 1960-ųjų į Olimpines žaidynes yra komandiravęs būrį atletų, iš kurių Š. Marčiulionis grįžo olimpiniu čempionu (1988) ir bronzos prizininku (1992, 1996), olimpiniais aukso medaliais pasidabino S. Mažeikaitė, V. Šulskytė (1980), G. Umaras (1988), D. Gudzinevičiūtė (2000), sidabriniu (1960) ir bronziniu (1968) prizininku tapo A. Bagdonavičius, A. Juozaitis (1976) taip pat iškovojo bronzos medalį, S. Šaparnis pelnė sidabrinį olimpinį apdovanojimą (1968), J. Pinskus iškovojo bronzą (1980). D. Gudzinevičiūtė 2000 m. tapo olimpine čempione,  E. Binkevičius  tais pačiais metais parolimpinių žaidynių sidabro medalininku.  Nemažas mūsų atletų būrys yra pasidabinęs  Europos, Pasaulio, Lietuvos bei tuometinės Tarybų sąjungos čempionatų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimais. 

Gražiomis pergalėmis ir kelionėmis džiugino ir džiugina žygeivių klubas. Jo nariai kasmet rengia žygiusį Kamčiatką, Altajų, Pamyrą, Elbrusą, Kazbeką, Tian Šanį, Kurilus, Sajanus, Kaukazo bei kitus pasaulio kalnus. Mūsų žygeiviai viršukalnes yra pavadinę Čiurlionio, Donelaičio, Mažvydo, Lietuvos, Vilniaus universiteto bei VU Žygeivių klubo vardais.

Kiekvienais mokslo metais organizuojamos 11 sporto šakų Tarpfakultetinės olimpinių vilčių rektoriaus taurei laimėti varžybos. 2000 m. Sveikatos ir sporto centras kartu su Medicinos fakultetu surengė pirmąsias varžybas, kurias kiekvienais mokslo metais kartu su Centru organizuoja skirtingi fakultetai. 

 

Parengta pagal „Kūno kultūros ir sporto istorija Vilniaus universitete“,

J. P. Jankauskas, V. Matulaitis, R. Naužemys