Geriausia praėjusių metų studentė sportininkė, geriausios metų komandos (su porininke Donata Vištartaite) narė, geriausia VU sportininkė – VU Matematikos ir informatikos fakulteto pirmakursės irkluotojos Mildos Valčiukaitės laimėjimus būtų galima vardyti ir vardyti. Tačiau Lietuvoje ji – reta viešnia. Ką tik sugrįžusi iš treniruočių Bulgarijoje, jau kraunasi lagaminus treniruotėms Graikijoje. Nors mergina ir labai užimta, vis dėlto rado laiko atsakyti į „VU naujienų“ klausimus.
Milda, kada ir kodėl susidomėjai irklavimu? Ar tam įtakos turėjo šeima?
Abu tėvai yra buvę irkluotojai, o tėtis dirba treneriu. Nuo mažų dienų stebėdavau irklavimo varžybas, tačiau manęs sportas tada dar netraukė. Nežinau, kodėl pradėjau irkluoti, kiek pamenu, visai to nenorėjau. Įkalbėta atėjau į vieną treniruotę ir nebepajutau, kaip greitai „užsivedžiau“. Tada buvau trylikos ir jau norėjau lenkti vyresnes.
Esi išrinkta geriausia VU sportininke, taip pat geriausia Lietuvos studente sportininke (kartu su Donata Vištartaite). Ką Tau reiškia tokie įvertinimai?
Visada malonu būti įvertintai. Branginu kiekvieną apdovanojimą ir laimėjimą, nes jis gali būti paskutinis. Tačiau dabar jau ruošiamės naujam sezonui, nesinori vis dar gyventi senomis pergalėmis, nes taip ir ant laurų užmigti galiu…
Kaip sekasi dirbti su naujuoju treneriu, italu Giovanni Postiglione, kuris pakeitė prieš tai treniravusį tėtį?
Italas yra Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris. Jis pateikia treniruočių planus, padeda stovyklose ir varžybose. Jo treniruočių metodika ryškiai skiriasi nuo tos, kuri mums visiems buvo įprasta. Dabar treniruojamės intensyviau, turime daugiau komandinių treniruočių (lenktyniaujame su kitomis įgulomis), o treniruočių dienų skaičius padidėjo iki maksimumo – dirbame kasdien.
Tėtis iki šiol yra pagrindinis treneris. Jis jau septynerius metus padeda įgyvendinti mano tikslus.
Kur tenka Vilniuje treniruotis?
Vilniuje turime irklavimo bazę, kurioje treniruojuosi žiemą. Kitais metų laikais irkluoti važiuojame į Trakus, kur turime šaunią ir tarptautinius reikalavimus atitinkančią irklavimo bazę. Nemažai laiko praleidžiame ir stovyklose užsienyje.
Tavo porininke tapo Donata Vištartaitė, nors iki tol irklavai su kita mergina. Kas ir kaip suvedė su Donata?
Donata – vyresnė ir labiau patyrusi sportininkė. Idėja jėgas išmėginti dviese kilo jai ir jos treneriui. Federacija (Lietuvos irklavimo federacija – aut. past.) taip pat palaikė šį siūlymą. Džiaugiausi suteiktu šansu ir nenuvyliau.
Kaip susidoroji su jauduliu (jeigu toks būna) prieš čempionatus?
Būdama jaunesnė jaudindavausi kur kas labiau negu dabar. Per paskutinius metus įgijau daug patirties, labiau subrendau. Jaudulys prieš varžybas yra normalus ir netgi reikalingas reiškinys, tačiau tik tuo atveju, jeigu jis motyvuoja ir skatina sportininką, o ne žlugdo ir sekina.
Tėtis visada padeda nukreipti adrenaliną reikiama linkme, jis sugeba rasti įkvepiančių žodžių, o komandos draugė įpučia daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
Kokių dar turi sportinių planų, ambicijų?
Kolekcijoje dar trūksta jaunimo (U23) čempionato medalio, o šią vasarą kaip tik turėsiu šansą išmėginti save šioje amžiaus grupėje. Mano, kaip ir visų profesionalių atletų, svajonė yra laimėti olimpinį medalį. Iki Rio (2016 m. vasaros olimpinių žaidynių Rio de Žaneire Brazilijoje – aut. past.) norėčiau išlikti tarp geriausių pasaulio irkluotojų. Jeigu demonstruosiu gerus rezultatus, būsiu motyvuota ir jausiu palaikymą, karjerą tęsiu ir iki kitos olimpiados.
Kodėl pasirinkai studijas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete? Juk čia studijuoti nelengva…
Susidūriau su panašia problema, su kuria susiduria dauguma abiturientų – neturėjau aiškios vizijos, kuo norėčiau gyvenime užsiimti. Mokykloje patiko matematika, todėl nusprendžiau pasirinkti studijas čia, o studijų programą pasirinkau pagal jos aprašą – tą, kuri atrodė priimtiniausia ir patraukliausia. Ekonometrijos studijos, kaip ir tikėjausi – ne iš lengviausių, o manęs, matyt, tada nežavėjo pats lengviausias kelias. Abejoju, kad ateityje dirbsiu pagal specialybę, tačiau tikiuosi savo žinias pritaikyti ir sporto srityje, kurioje norėčiau dirbti baigusi sportininkės karjerą.
Ar ruošimasis čempionatams netrukdo studijoms? Kaip pavyksta jas derinti su sportu?
Iš tiesų tai didžiulė problema. Paskaičiavau, kad iki vasaros Lietuvoje būsiu tik 15 darbo dienų. Kartais jaučiuosi tokia beviltiška, prisipažinsiu, tačiau tikiu, kad žingsnis po žingsnio galiu pasiekti savo tikslą.
Mildos Valčiukaitės laimėjimai:
2011 m.:
Pasaulio jaunių čempionatas, 1 vieta
Europos jaunių čempionatas, 1 vieta
2012 m.:
Pasaulio jaunių čempionatas, 1 vieta
2013 m.:
Pasaulio čempionatas, 1 vieta
Europos čempionatas, 1 vieta
Lietuvos suaugusiųjų čempionatas, 1 vieta
Pasaulio vasaros universiada, 1 vieta