Optimaliam sveikatos palaikymui yra būtinas fizinis aktyvumas, kuris padeda ne tik sustiprinti kūną, bet ir sumažina kasdien patiriamą stresą bei nerimą. Per dieną žmogus turėtų užsiimti aktyvia fizine veikla bent 30-60 minučių: tai gali būti tiek sudėtinga jėgos treniruotė, tiek paprastas guvus vakarinis pasivaikščiojimas parke.
Svarbu, kad fizinė veikla būtų įdomi ir įtraukianti: įprastų aktyvumo veiklų, tokių kaip vaikščiojimas ar bėgiojimas, paįvairinimas suteikia daugiau motyvacijos ir noro mankštintis bei pakelia nuotaiką. Dėl to pastaruoju metu tampa populiaru fizinį aktyvumą paįvairinti taip vadinamu plogingu (angl. plogging), sparčiai išpopuliarėjusiu pasaulyje per paskutinius penkerius metus. Plogingas derina lengvą bėgiojimą (angl. jogging) ir pavienių šiukšlių rinkimą (šved. plocka upp).
Ši fizinio aktyvumo forma susiformavo Švedijoje 2016 metais kaip pilietinė gamtos švarinimo iniciatyva dėl augančio visuomeninio susirūpinimo aplinkos tarša įvairiomis sunkiai yrančiomis, daugiausia plastiko, šiukšlėmis. Tik 9% per visą žmonijos istoriją pagaminto plastiko buvo perdirbta, o likę nesuskaičiuojami neyrančių atliekų kiekiai vis dar tūno sąvartynuose, dirvožemyje ar vandens telkiniuose. Jie kelia grėsmę gyvajai gamtai ir ekosistemoms ir, nors susidoroti su šia pasaulinio masto problema yra nepaprastai sunku, plogingas yra puikus būdas užtikrinti, kad vietiniuose miškuose, parkuose ir gatvėse būtų palaikoma švara ir mažinama šiukšlinimo kultūra. Tai yra būdas skatinti kiekvieno žmogaus pilietinę atsakomybę rūpintis aplinka, gamta ir asmenine sveikata.
Galima pamanyti, kad plogingas daugiau yra socialinė iniciatyva nei fizinė treniruotė. Tačiau ši aktyvumo forma paprastą bėgiojimą papildo įvairiais lenkimosi, pritūpimų ir tempimo funkciniais judesiais, taip suaktyvinant viso kūno raumenis. Anot mobiliosios programėlės MyFitnessPal, paprastas bėgiojimas vidutiniu intensyvumu per 30 min vidutiniškai sudegina 270 kcal, o 30 min plogingas sudegina 330 kcal. Nors įprastai plogingas yra siejamas su bėgimu, tačiau šiukšlių rinkimas žingsniuojant paprasto pasivaikščiojimo ir žygio metu taip pat yra sveikatai naudinga veikla, ypač tiems, kuriems fizinis krūvis, dėl tam tikrų priežasčių yra ribojamas.
Derėtų atkreipti dėmesį, jog užsiiminėjant plogingu yra naudinga atsižvelgti į ergonominius judėjimo aspektus. 2020 metais atlikto tyrimo duomenimis, plogingas yra efektyvesnis, naudingesnis ir saugesnis, jei renkant šiukšles bus atliekami pritūpimai ir įtūpstai, o ne daliniai pritūpimai arba pasilenkimai, taip išvengiant per didelės aprokovos juosmeninei nugaros daliai. Užsiimant plogingu rekomenduojama dėvėti pirštines ir/ar po užsiėmimo naudoti dezinfekcinį skystį; jei yra galimybė - fiksuoti savo bėgimo maršrutą ar netgi surenkamų šiukšlių kiekį/rūšį naudojantis nemokamomis mobiliomis programėlėmis, tokiomis kaip Go!Plogging bei dalintis savo pasiekimais su draugais ir artimaisiais, taip skatinant ir aplinkinių sąmoningumą aplinkosaugos, ekologijos ir sveikatos klausimais.
Nuo pat plogingo atsiradimo pradžios virš 3 milijonų žmonių pasaulyje įsitraukė į šį sveikatingumo ir aplinkos švarinimo judėjimą. Kiekvieną dieną apie 20 tūkst.žmonių užsiima plogingu daugiau nei 100 skirtingų šalių. Pasaulio rekordas priklauso Meksikui, kur vieną dieną šiukšles rinko apie 4 tūkstančius bėgikų, o Indijoje plogingu reguliariai užsiima 10 tūkst.žmonių. Lietuvoje nuo 2018 metų organizuojamos pavienės iniciatyvos, o facebook socialiniame tinkle yra suburta jau virš 500 žmonių apimanti Lietuvos plogingobendruomenė ,,Plogging in Lithuania”. Tad pamažu ir Lietuva įsitraukia į pasaulinį ,,žalią” sveikatingumo judėjimą.
Galiausiai verta pridėti, jog plogingas yra visapusiškai naudingas būdas aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje vienam ar su šeima/draugais, nesunkiai išlaikant saugų fizinį kontaktą. Svarbiausia, jog tai yra veikla, kurios metu rūpinamasi ne tik savo asmenine, tačiau ir visos bendruomenės bei gyvosios gamtos gerove. Tereikia sportinių batelių, lengvai suyrančio šiukšlių maišo ir geros nuotaikos!
Šaltinis: ifworlddesignguide.com
Straipsnio autorė: Aistė Česnavičiūtė, SSC savanorė.