Liepos 24-27 d. Olomouce mieste, Čekijoje vyko Europos universitetų orientavimosi čempionatas. Tai buvo pirmasis kontinentinis studentų orientavimosi čempionatas, suorganizuotas pastaraisiais dešimtmečiais.
Lietuvos komandą sudarė 4 atstovai, du iš jų - Vilniaus universiteto studentai: Gyvybės mokslų centro studentė Judita Traubaitė ir Filosofijos fakulteto magistrantas Gediminas Janušis.
Būtent Gediminas dalinasi savo įspūdžiais iš varžybų.
"Varžybų programoje buvo numatytos trys rungtys: sprinto rungtis mieste (su rytinė kvalifikacija), vidutinės distancijos rungtis miške bei sprinto estafetės mieste. Dvi dienos iki čempionato pradžios vyko apšilimo modeliai. Organizatoriai sudarė galimybę nuvykti į šalia esančią, panašią vietovę, kur būtų galima apsiprasti su vietove ir žemėlapiu, o varžybų dieną startuoti užtikrinčiau.
Nors ir pirmą kartą organizuotos, varžybos praėjo sklandžiai, buvo smagu startuoti ir bėgti. Jautėsi aukštas varžybų lygis. Galbūt tik pritrūko dalyvių iš daugiau Europos universitetų.
Sprinto kvalifikacija
Tą dieną buvo du startai. Kvalifikacija vyko ryte ir buvo nieko nelemianti (dėl santykinai nedidelio dalyvių skaičiaus visi jau iš anksto buvo patekę į finalą). Taigi jos galėjo ir visai nebūti. Vis dėlto, kadangi organizatoriai jai ruošėsi, buvo nuspręsta vis tiek ją įvykdyti. Asmeniškai man, šis startas suveikė kaip psichologinis nusiraminimas prieš finalinį vakaro startą, o ir vyko gražiame Bouzov miestelyje, su pilimi ant kalno (į kurį, žinoma, teko tekinom užbėgti). Tiesa, net ryte jau buvo gana karšta. Dėl to labai greitai nebėgau. Manau, kad bėgau kažkur 80 proc. savo greičio. Klaidų beveik nedariau, sprinto laikas gavosi įprastas ir artimas laikui kitose sprinto varžybose. Pogrupyje užėmiau 8-ąją vietą iš keturiasdešimt vieno dayvio. Galima paminėti, jog visi dalyviai bėgo lėtesniu tempu, taupydamiesi vakarui. Judita savo pogrupyje užėmė 2-ąją vietą iš dvidešimt devynių dalyvių.
Sprinto finalas
Jis vyko vakare Mohelnice miestelyje, kuris buvo visiškai plokščias. Kaitra vakare nė kiek nesumažėjo. Kelias valandas praleidau karantine, vėsioje sporto salėje (orientacininkai prieš svarbias varžybas būna atribojami nuo išorinio pasaulio, neleidžiama naudotis telefonais, kompiuteriais ir t.t. kad negautų jokios informacijos apie trasą; prieš kvalifikaciją taip pat buvo karantinas - visą dieną buvo daug laukimo ir labai mažai bėgimo). Po karantino išėjus laukan daryti apšilimo, atrodė, jog patekau į pirtį. Galima buvo net nedaryti apšilimo, prakaitas pats varvėjo. Bet startavau ramiai. Trasoje galbūt padariau pora neoptimalių praėjimų, bet jėgų buvo, kojos "nešė", o greitis buvo puikus. Iš tiesų, tai galėjo būti mano geriausias startas iš visų sprintų startų. Bet kirsdamas finišo liniją padariau klaidą - neįsitikinau, ar suveikė atsižymėjimas finišo stotelėje. Tai turėjo reikšti diskvalifikaciją. Tačiau po ilgų kalbų, man visgi leido nueiti atsižymėti, tačiau jau buvo prabėgę 2 minutės, kurių niekas nebesugrąžino. Tad rezultatų lentelėje likau apačioje. Liko tik džiaugtis laiku, kurį neoficialiai užfiksavo mano laikrodis - 3:43min/km vidutinis trasos greitis. Toks greitis paskutiniuose keliuose Lietuvos sprinto čempionatuose būtų garantavęs prizinę vietą. Tokiu greičiu dar niekada nesu orientavęsis. Tad pasiruošimą sprintui tikrai galiu laikyti pavykusiu - sau tikrai pasikėliau kartelę, nors bendrame sąraše net ir be nesėkmės finiše nebūčiau buvęs aukščiau nei 40-oji vieta. Varžovai bėgo išties greitai. Užėmiau 71-ąją vietą iš aštuoniasdešimt dviejų startavusių dalyvių. Nesusiklostė sprintas ir Juditai - ji užėmė 40-ąją vietą iš penkiasdešimt septynių startavusių dalyvių.
Vidutinė trasa miške
Karštis niekur neišsigaravo ir kitą dieną. Vidutinė trasa vyko gana tipiškoje, čekiškoje vietovėje, kuri savo reljefu kiek skiriasi nuo lietuviškos vietovės. Trumpai tariant, buvo kalnas, ko pas mus nėra. Įprastai mano vidutinis rezultatas vidutinėse trasose dažniausiai būna tarp 41-46 min. Taigi, mano parodytas laikas 43:56 min. atitiko bent jau minimalias ribas, kad būtų galima sakyti, jog startas nebuvo prastas. Galiu pasidžiaugti ir tiksliu punktų rinkimu, nors dvi dienos prieš varžybas per modelį man sekėsi prastai. Vis dėl to varžybų metu nepavyko išvengti klaidų kitur: klydau ne ant čekiško šlaito, o ant lietuviško žalio tankumyno ir smulkių pievelių ar duobelių. Pritrūko savitvardos ir šalto proto. Praradau "riebias" 4 min., dėl to negaliu pasakyti, kad šioje trasoje išpildžiau viską, ką norėjau. Gavosi patenkinamai, nors mačiau galimybių netgi viršyti lūkesčius. Užėmiau 40-ąją vietą iš 82 dalyvių. Juditai vidutinė trasa pavyko kur kas geriau - ji užėmė 16-ąją vietą iš 58 dalyvių.
Sprinto estafetės
Įdomiausia liko pabaigai. Jos vyko Olomouce miesto centre ir botanikos sode. Prieš 11 metų čia vyko Pasaulio orientavimosi čempionatas. Tai buvo komandinis startas. Komandą turėjo sudaryti du žmonės iš vieno universiteto: vyras-vyras, moteris-moteris arba moteris-vyras. Iš Lietuvos tik Vilniaus Universitetas išpildė šiuos reikalavimus ir galėjo turėti savo komandą. Bėgome komandoje su Judita. Kiekvienas komandos narys turėjo bėgti po du kartus. Vienas startuoja, tada perduoda estafetę kitam, tada tas kitas, prabėgęs distanciją, vėl grąžina estafetę pirmajam ir galiausiai pirmasis vėl perduoda estafetę antrajam, kuris ir finišuoja. Kiekvienam gaunasi du sprintai su maždaug 12-15 min. pertrauka. Moteris-vyras grupėje buvo 18 komandų su konkurencija. Likome 9-oje pozicijoje, tačiau finišavome įkandin dar dviejų komandų, atsilikdami atitinkamai 4 ir 9 sek. Nuo 6-osios vietos (kuri jau yra apdovanojama) atsilikome tik 27 sek., kas buvo pasiekiama. Manau, tiek aš, tiek ir Judita estafetėse subėgome gerai, abu savo ratus bėgome stabiliai, laikydami vienodą tempą ir vietą. Vidutinis mano greitis buvo 3:58 min/km ir 4:01 min/km - geras ir solidus laikas, nes šįkart buvo ir sukilimo, ir laiptelių, taip pat buvo slidu, nes mūsų starto metu prapliupo liūtis. Galbūt pritrūko šiek tiek sėkmės. Paskutiniam rate visą trasą lipau varžovams ant kulnų, bet prasimušti nepavyko.
Varžybse buvo ir bendra universitetų įskaita. Vilniaus Universitetas tarp 50 dalyvavusių universitetų, atstovautas dviejų sportininkų, rikiavosi 22-oje vietoje. Varžybose nugalėjo Šveicarijos, Olomouce miesto Palacky ir Vengrijos universitetai. Puikius rezultatus rodė Prancūzijos universitetai, taip pat Latvijos sporto universitetas, užėmęs 6-ąją vietą."
Dėkojame Gediminui už pasidalintas mintis bei abiem su Judita, atstovavusiems ne tik mūsų Universitetui, bet ir Lietuvai aukšto lygio varžybose!
Varžybų rezultatai, žemėlapiai ir nuotraukos: http://www.euoc2019.cz/results.html
Foto: Jana Kubátová