RSS

Tinklaraštis "Į SVEIKATĄ" - apie sveikatą ir sportą

VU Sveikatos ir sporto centro tinklaraštis apie sveikatą ir sportą

Viskas apie angliavandenius

Angliavandenių svarba ir funkcijos

Gamtoje angliavandeniai sudaro didelę organinių junginių dalį – 80 % sausosios masės augaluose ir maždaug 2% sausos gyvūnų masės. Jie kaip ir kitos medžiagos yra svarbūs savo atliekamomis funkcijomis:

  • Energinė funkcija – 55-62 % energijos žmonės gauna iš angliavandenių. Suoksiduotas organizme 1 g angliavandenių teikia 4 kcal – 16,7 kJ.
  • Su energine funkcija glaudžiai susijusi mitybinė funkcija – jei negautume angliavandenių su maistu, neturėtume energijos. Kad gautumėme energijos kiekį, padengiantį maždaug pusę energijos sąnaudų, per parą reikia suvalgyti 300-350 g angliavandenių moterims ir 350-450 g vyrams.
  • Plastinė funkcija – angliavandeniai yra daugelio molekulių sudėtyje, jie yra ir nukleorūgščių sudėtyje ir kai kurių kofermentų sudėtyje, jie įeina į sudėtingų baltymų ir lipidų sudėtį.
  • Apsauginė funkcija – =mogaus organizme angliavandeniai dalyvauja imuniteto palaikyme. Be to, kaip apsauginę funkciją galima vertinti ir tai, kad angliavandeniai apsaugo organizmą nuo acidozės (kraujo parūgštėjimo), sukeltos lipidų pertekliaus.
  • Struktūrinė funkcija – augaluose ląstelių sieneles sudaro ląstelių celiuliozė, vėžiagyvių apvalkale sudaro chitinas, o gyvūnuose proteoglikanai (jungiamojo audinio baltymai turintys angliavandenių savo sudėtyje) palaiko tarpląstelinę struktūrą.
  • Rezervinė funkcija – gyvūnų organzime angliavandenių atsargos yra kaupiamos glikogeno pavidalu, o augaluose krakmolo pavidalu.
  • Specifinės funkcijos – atpažinimo funkcija (receptorių sudėtyje), heparino specifinė funkcija – neleidžia kraujui krešėti. Taip pat specifinė funkcija – dalyvavimas senėjimo procese, senstant organizmui gliukozė nefermentiniu būdu jungiasi prie baltymų ir „susiuva“ gretimas baltymų molekules, tokiu būdu baltymai praranda savo elastingumą.

 

Angliavandeniai suprantamiau

Sacharozė – valgomasis cukrus, išskiriamas iš cukrinių runkelių arba cukranendrių. Pati sacharozė fotosintezės metu yra sintetinama augaluose. Susidarant medui gėlių nektare esanti sacharozė yra hidrolizuojama iki gliukozės ir fruktozės.

Laktozė – pieno cukrus, karvės piene jos yra 4-5 %, motinos piene – iki 6,5%. Ne visi žmonės toleruoja pieną, jei neturi laktozę skaidančio fermento – laktazės.

Maltozė – salyklo cukrus. Maiste laisvos maltozės nebūna – tai yra tarpinis krakmolo skilimo produktas.

Krakmolas – jis kaupiamas augaluose. Krakmolas yra dviejų rūšių gliukozės grandinių – amilozės ir amilopektino – mišinys. Jo daug bulvėse, ryžiuose.

Glikogenas kaupiamas gyvūnų organizmuose. Glikogenas taip pat sudarytas iš gliukozės grandinių, yra netirpus vandenyje. Jį sudaro virš 50 tūkst. gliukozės liekanų. Dėl savo didelio šakotumo glikogeno molekulė yra labai kompaktiška ir glikogenas būna sukauptas nuo 10-40 nm dydžio granulėse. Tose granulėse be glikogeno kartu yra glikogeno sintezės bei skaidymo fermentai, todėl glikogenas labai lengvai ir greitai yra panaudojamas kaip gliukozės šaltinis kepenyse arba kaip energijos šaltinis raumenyse. Žmogaus organizme sukaupta apie 300 g glikogeno. Apie 210 g aptinkama raumenyse – 1-2 % raumenų masės ir 90 g randama kepenyse – 5-10 % kepenų masės.

 

Glikolizė

Glikolizė – laipsniškas fermentinis gliukozės skaidymas (oksidacija). Didžiąją energijos dalį dirbantys raumenys gauna iš proceso, kuris vadinamas anaerobine glikolize. Po didelio krūvio skauda raumenis būtent dėl anaerobinėmis sąlygomis susidariusių laktatų.

 

Gliukoneogenezė

Žmogaus audiniai ir organai suskaido 160-180 g gliukozės/parą. Vien smegenys suvartoja 75 % šio kiekio (apie 120 g per parą). Organizmo skysčiuose yra apie 20 g laisvos gliukozės ir dar 180-200 g gliukozės organizmui teikia glikogeno atsargos, todėl žmogaus ir kitų žinduolių organizme gliukozės gamyba yra būtina.

Gliukoneogenezė – tai procesas, kurio metu gliukozė sintetinama iš glikogeninių medžiagų (iš neangliavandeninės kilmės medžiagų). Jeigu badaujama, gliukoneogenezė susilpnėja, bet ji suaktyvėja inkstų žievėje ir ten jau gaminama net iki 50 % gliukozės. Jeigu yra dideli fiziniai krūviai ir tam eikvojami angliavandenių ir lipidų rezervai, iš jų skilimo produktų (laktatų, glicerolio) yra sintetinama gliukozė. Ekstremaliais atvejais gliukoneogenezė yra labai naudingas procesas. O kartais ji gali būti beprasmė ir netgi žalinga (pvz., cukraligės atveju).

 

Angliavandeniai mitybos racione

Summa summarum, angliavandenių kiekis mitybos racione turėtų būti 300-350 g moterims ir 350-450 g vyrams, iš kurių tik 20 % turėtų sudaryti disacharidai ir monosacharidai (saldieji angliavandeniai/cukrūs). 80 % su maistu gautų angliavandenių turėtų sudaryti krakmolas. Valgant daug angliavandenių turintį maistą reikia jį vartoti kuo mažesnėmis porcijomis, nes angliavandenių perteklius lengvai perskirstomas į medžiagų rezervus riebalų pavidalu. Tačiau vartojant mažiau angliavandenių reikia valgyti kuo dažniau, nes būtent valgymo ir virškinimo metu imamos maisto medžiagų rezervinės atsargos, taip lengviau metamas svoris.

 

Šaltiniai:

Jurgis Kadziauskas – Biochemijos pagrindai

Antanas Praškevičius, Laima Ivanovienė, Natalija Stasiūnienė, Jūratė Burneckienė, Hiliaras Rodovičius – Biochemija

10
1
vortex_system_user_188.69.211.209:
a:2:{s:5:"liked";s:7:"noliked";s:8:"disliked";s:8:"disliked";}
vortex_system_likes:
10
vortex_system_user_78.63.112.190:
a:2:{s:5:"liked";s:7:"noliked";s:8:"disliked";s:8:"disliked";}
vortex_system_user_79.133.233.233:
a:2:{s:5:"liked";s:7:"noliked";s:8:"disliked";s:8:"disliked";}
vortex_system_user_86.100.59.104:
a:2:{s:5:"liked";s:7:"noliked";s:8:"disliked";s:8:"disliked";}
vortex_system_user_81.7.104.216:
a:2:{s:5:"liked";s:5:"liked";s:8:"disliked";s:8:"disliked";}
vortex_system_user_88.223.75.52:
a:2:{s:5:"liked";s:5:"liked";s:8:"disliked";s:10:"nodisliked";}
vortex_system_dislikes:
1
vortex_system_user_78.57.254.148:
a:2:{s:5:"liked";s:7:"noliked";s:8:"disliked";s:8:"disliked";}
vortex_system_user_82.15.250.247:
a:2:{s:5:"liked";s:7:"noliked";s:8:"disliked";s:8:"disliked";}
vortex_system_user_84.15.183.103:
a:2:{s:5:"liked";s:7:"noliked";s:8:"disliked";s:8:"disliked";}
vortex_system_user_84.15.179.236:
a:2:{s:5:"liked";s:7:"noliked";s:8:"disliked";s:8:"disliked";}
vortex_system_user_84.15.185.143:
a:2:{s:5:"liked";s:7:"noliked";s:8:"disliked";s:8:"disliked";}
vortex_system_user_78.58.27.130:
a:2:{s:5:"liked";s:7:"noliked";s:8:"disliked";s:8:"disliked";}

2 Comments

  1. Edvardas Atsakymas

    o kokia medziaga kaupia zmoguje riebala? kad jis stambeja po biski kad paviziui as daug judu sudetynga but atsipalaidavusiam manau cia psihologiskai veikia ar prigimtis tokia , ir vat valgau nemazai o svoris nenoriai auga.

    1. 77 Atsakymas

      Reibalas kaupiasi esant koloriju pertekliui. Valgant reciau ir dideliais kiekiais, vartojant daug cukraus, valgant po 6h kada organizmas leteja.
      Ziurint ka tu valgai, svorio augimas nuo daug ko priklauso. Jeigu turi omeny raumenis, be fizinio kruvio ju vystymasis bus labai menkas. Naturaliai raumens per men galima priaugti max 1.3 kg.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


Rašykite mums: sveikata.sportas@ssc.vu.lt