RSS

Tinklaraštis "Į SVEIKATĄ" - apie sveikatą ir sportą

VU Sveikatos ir sporto centro tinklaraštis apie sveikatą ir sportą

Miegas, miego fazės ir jų ciklai

Visai neseniai pradėjau nešioti apyrankę, kuri man suteikia nemažai informacijos apie mane. Ši apyrankė parodo: Aktyvaus laiko trukmę per dieną Esamą ir vidutinį dienos pulsą Miego ir jo fazių trukmę Pasyvaus (sėdimo) laiko trukmę per dieną Per dieną nueitų žingsnių skaičių Sudegintų kalorijų skaičių Ši apyrankė netgi gali prabudinti tinkamu laiku – ji seka miego […]

Skaityti daugiau

12 gausiai naudingų omega 3 riebalų rūgščių turinčių maisto produktų

Omega 3 – kūnui bei smegenims naudingos riebalų rūgštys. Rekomenduojama suvartoti bent 250-500 miligramų šių riebalų rūgščių per dieną. Omega 3 gausu riebioje žuvyje, dumbliuose bei daug riebalų turinčiuose augalinės kilmės produktuose. Šios riebalų rūgštys atsakingos už tinkamą organizmo funkcionavimą, taip pat gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Paskaitę straipsnį sužinosite 12 puikių […]

Skaityti daugiau

Orientavimosi sportas – fizinės ir psichinės sveikatos šaltinis

Atsėlinus rudens šalčiams nesislėpkite namuose. Šiuolaikinis orientavimosi sportas – tai puikus būdas derinti sveiką ir aktyvų laisvalaikį, poilsį gamtoje, o tuo pačiu pasirūpinti savo fizine bei psichine sveikata. Orientuojantis neužtenka vien tik greitai bėgti (jei tai – orientacinis bėgte), važiuoti dviračiu (jei tai – orientavimasis dviračiais) ar slidinėti (jei tai – orientacinis slidėmis), bet ir […]

Skaityti daugiau

Kiaušiniai: ar valgyti juos žalius saugu ir sveika?

Kiaušiniai yra vieni iš sveikiausių maisto produktų. Juose gausu svarbių, sveikatai naudingų maistinių medžiagų. Žali kiaušiniai tokie pat naudingi bei maistingi kaip kepti ar virti. Visgi, valgydami žalius kiaušinius galite susidurti su salmoneliozės, ūminės žarnyno infekcijos, rizika. Taipogi, žaliuose kiaušiniuose esančios maistinės medžiagos įsisavinamos prasčiau arba apskritai neįsisavinamos. ŽALI KIAUŠINIAI YRA MAISTINGI Žali kiaušiniai tokie […]

Skaityti daugiau

Skaidulos: 9 paprasti būdai jų suvartoti daugiau

Skaidulinės medžiagos arba trumpiau skaidulos – tai sudėtinės maisto dalys, kurios nėra skaidomos virškinimo trakte ir į kraują nepatenka. Pakankamas skaidulinių medžiagų kiekis mityboje yra ypač svarbus tinkamai žmogaus sveikatai. Vieniems skaidulos sumažina vidurių užkietėjimą, kitiems padeda numesti svorio bei jį kontroliuoti. Skaidulos taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį bei atitinkamai širdies ligų ir diabeto riziką. […]

Skaityti daugiau

3 PRIEŽASTYS PRADĖTI SPORTUOTI, NORS TO NIEKADA NEMĖGAI

  Kai kurių klausimų savęs klausiama retai, o kartais ir niekada nepaklausiama. Pvz., – kodėl nedarau kažko, kas man nepatinka? Atsakymas iš pirmo žvilgsnio akivaizdus, – juk būtent dėl to, kad nepatinka! Tačiau jei esi žmogus, kuris galvoja, kad nemėgsta sportuoti, kviečiu nuo šio klausimo nebėgti. Na, arba bėgti laukais, stadionu, mišku, bet kur, – […]

Skaityti daugiau

Gerieji ir blogieji riebalai

Sklando mitas, jog riebalai yra kenksmingi ir jų reikia vengti. Dalis tiesos tame yra – mes tikrai turime vengti blogųjų riebalų. Visgi, sutinkami ir gerieji riebalai. Jie yra būtini tinkamam organizmo funkcionavimui ir puikiai savijautai. Iš tikrųjų, net 20-30 % visų dienos kalorijų turi sudaryti riebalai. Riebalų nauda: • Apsaugo vidaus organus (inkstus, širdį, žarnyną) […]

Skaityti daugiau

Kaip sumažinti pilvo riebalus?

Pasikalbam apie dvi medalio puses – sportas ir mityba. Tinkamai parinkti pratimai Nors ir norėtume tikėti, kad juosmens pratimai padės atsikratyti nepatinkančių pilvo formų, tačiau taip organizme nevyksta. Kojos, rankos, krūtinė, juosmuo ir kitos kūno dalys nėra segreguotos į atskiras dalis poodinio riebalinio audinio atžvilgiu. Paprasčiau sakant, norint atsikratyti riebalinio pertekliaus turi būti treniruojamas visas […]

Skaityti daugiau

Lankstumo anatomija

Lankstumas. Aktyvus ir pasyvus Lankstumas – tai gebėjimas daryti kuo didesnės amplitudės judesius. Jis skirstomas į aktyvų ir pasyvų. Aktyvus lankstumas – tai tokia judesio amplitudė, kurią pasiekiame savo kūno raumenų pastangomis. Pasyvus lankstumas – kai atliekamas judesys arba išlaikoma tam tikra kūno dalių padėtis veikiant išorinėms jėgoms; tuomet kūno raumenys yra atpalaiduoti ir pasiduoda […]

Skaityti daugiau

Ką daro sporto medicinos gydytojas?

Nors užsienio šalyse šios specializacijos gydytojai didžiausią dėmesį kreipia sportinių traumų diagnostikai bei gydymui ir dėl šios priežasties jie dažniausiai lyginami su ortopedais-traumatologais ar chirurgais, tačiau jų kompetencija leidžia kur kas daugiau. Vertina organizmo pasirengimo ir galimybių ribas Mūsų, sporto gydytojų, įrankių paletėje yra gausybė diagnostikos priemonių, nuo fizinių testų – raumenų jėgos, lankstumo, ištvermės […]

Skaityti daugiau

Viskas apie angliavandenius

Angliavandenių svarba ir funkcijos Gamtoje angliavandeniai sudaro didelę organinių junginių dalį – 80 % sausosios masės augaluose ir maždaug 2% sausos gyvūnų masės. Jie kaip ir kitos medžiagos yra svarbūs savo atliekamomis funkcijomis: Energinė funkcija – 55-62 % energijos žmonės gauna iš angliavandenių. Suoksiduotas organizme 1 g angliavandenių teikia 4 kcal – 16,7 kJ. Su […]

Skaityti daugiau

Pagrindinės klaidos atliekant jėgos pratimus

Pratimai atliekami pernelyg greitai Jei pratimus atliekate pernelyg greitai, raumuo susitraukia lygiai tokia pačia jėga, kokia ir išsitempia – taip sumažėja pratimo efektyvumas. Be to, pratimą atlikdami greitai, greičiausiai jį darysite inertiškai – tokiu atveju padidės ir traumų tikimybė. Pratimai neatliekami visa amplitude Kuo mažesnė judesių amplitudė, tuo silpnesnis poveikis raumenims – treniruotė tampa ne […]

Skaityti daugiau

Mitai apie jėgos treniruotę

Jėgos pratimai mažiau dailina kūną nei ištvermės treniruotė Sportuojant galima keisti kūno apimtis, jei treniruosite tam tikrus raumenis. Pavyzdžiui, jei esate apkūnus ir atliktumėte tik ilgalaikę ištvermės treniruotę, sudegintumėte daug riebalų, tačiau kūno formos nepasikeis. Jei treniruojiesi, nesvarbu, ką valgai Atvirkščiai – kuo daugiau energijos išeikvojate, tuo daugiau kokybiškų maisto produktų reikia jūsų organizmui. Kuo […]

Skaityti daugiau

Vidinius šlaunų raumenis stiprinantys pratimai

Kojų raumenys yra labai svarbūs bet kokiame sporte, todėl labai svarbu nepamiršti jų treniruojantis. Šlaunies raumenys yra skirstomi į tris dalis: priekinę, užpakalinę ir vidinę. Priekinėje šlaunies dalyje yra didžiausi šlaunies raumenys, po to seka užpakalinė ir vidinė dalys. Kadangi keturgalvis raumuo, esantis šlaunų priekyje, yra didžiausiais ir stipriausias viso kūno raumuo, tai jis dažnai […]

Skaityti daugiau

Sportas ir maistas. Kaip maitintis sportuojant?

Maisto produktų kaina esamu metu neabejotinai lemia Lietuvos gyventojų maisto produktų pasirinkimą ir mitybos įpročius. Nepaisant to, prekyboje galima rasti pigesnių daržovių ir vaisių (kopūstai, morkos, salierai, obuoliai, žalialapės daržovės ir t.t.). Skonis ne mažiau svarbus pasirenkant maisto produktus vartojimui. Vien valgant tai, kas skanu, sunku formuoti tinkamus mitybos įpročius. Visgi, po intensyvių sporto pratybų […]

Skaityti daugiau

Ar padeda šokinėjimas su šokdyne numesti svorio nuo pilvo ir šlaunų?

Šokinėjimas su šokdyne kaip ir bet kuri fizinė veikla padeda numesti svorio. Viskas priklauso nuo to, kaip intensyviai ir kaip ilgai atliksite šią veiklą. Norėdama numesti svorio, kuris, atminkite, kris nuo viso kūno, o ne tik nuo šlaunų ar pilvo, pirmiausiai turite pasiskaičiuoti savo širdies susitraukimų dažnį (pulsą). Paprasčiausiai jis apskaičiuojamas (220-amžius)*60/70%. Tokį pulsą turėtumėte […]

Skaityti daugiau

Mitai apie mitybą

Taisyklinga mityba – trys vienodo dydžio porcijos per dieną Jei jūsų svoris normalus, galite valgyti ir tris kartus per dieną. Tačiau jei turite viršsvorio, retai valgydami labiau išalksite ir, galiausiai, prisėdę prie stalo suvalgysite daugiau nei reikėtų. Organizmui vienu kartu reikia tik tam tikro kiekio maistinių medžiagų, o papildomos kalorijos virsta riebalais. Taigi, jei tarp […]

Skaityti daugiau

Sveikatingi palinkėjimai pirmakursiui

Tu jau studentas, nors kartais dar ir sunku tuo patikėti, ypač iš ryto, atsibudus, kai mėgini susigaudyti, kas esi ir kur esi dabar. Studentas! Daug laisvės, naujų žmonių, susipažinimų, nuotykių. Naujų atsakomybių, naujų nerimų – bet apie tai turbūt mažiausiai kol kas norisi galvoti. Ir šiaip, kai tau devyniolika, dažniausiai atrodo, kad esi nemirtingas ir […]

Skaityti daugiau

Nusprendėte lavinti ištvermę? Turėtumėte tai žinoti:

Ištvermė stiprinama ilgalaikėmis treniruotėmis: greitai einant, bėgant, važiuojant dviračiu, irkluojant, minant „žingsniuoklį“ treniruočių salėje, bėgant bėgimo takeliu ir pan., kai tam tikrą laiko tarpą padidėja širdies susitraukimų dažnis. Ištvermės lavinimo treniruotė kitaip vadinama aerobine treniruote, kurios metu „deginami“ riebalai. Organizmas gali įsisavinti tik tam tikrą kiekį deguonies, kuris būtinas energijai gaminti. Kuo daugiau organizmas jo […]

Skaityti daugiau

Kalorijų poreikis ir reikšmė mūsų organizmui

Dauguma žmonių dietas supranta kaip suvartojamo maisto kiekio mažinimą ir neatsižvelgia į šio „dietinimosi“ principo žalingą poveikį organizmui. Visų pirma, toks maitinimosi būdas neturi teigiamo ilgalaikio poveikio. Norimi rezultatai būna tik laikini. Badaujant organizmas yra linkęs pradėti kaupti kiekvieną kaloriją į atsargas, nes negauna jų tiek, kiek organizmui būtina gauti normaliomis sąlygomis. Paradoksalu, bet taip […]

Skaityti daugiau
Žiūrėti kitus įrašus
Rašykite mums: sveikata.sportas@ssc.vu.lt